Tauragės dekanatas

Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija

Dvasininkai

Klebonas g. kan. Vytautas PETRAUSKAS
1957 02 09 ▪ 1985 04 14 ▪ 2011 07 11
Bažnyčios g. 2, Pagramantis, 73021 Tauragės r.
mob. +370 614 29350
El. p.

Pamaldos

• Šv. Mišios
  Sekmadieniais 11.30 val.
  Šiokiadieniais ir šeštadieniais : pagal susitarimą
• Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias
• Švč. Sakramento adoracija pirmą mėnesio sekmadienį 11 val.
• Gavėnios metu
  „Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais 11.30 val.
• Gegužinės pamaldos sekmadieniais 11 val.
• Birželinės pamaldos sekmadieniais 11 val.
• Rožinis spalio mėn. psekmadieniais 11 val.
• Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedami gavėnios šeštadieniais 11 val.
• Marijos valandos (Rarotos) advento sekmadieniais 10 val.

Atlaidai ir šventės

Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai – rugpjūčio 15 d.
Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (tituliniai) atlaidai – gruodžio 8 d. (keliami į sekmadienį)

Parapijos teritorija

Lylavėnai, Alijošiškės, Tuščiai, Kreiviai, Pagramantis, Ringiai, Gudlaukis, Jociai, Sungailškiai, Mažonai.

Dėkojame už aukas ir paramą

Pavadinimas Pagramančio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija
Adresas Pagramančio mstl., Tauragės r.
Juridinio asmens kodas 291284270
Bankas DNB
A. s. LT84 4010 0416 0000 1454

Apie bažnyčią ir parapiją

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 1774 m., jo savininkas vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskas. Pagramančio bažnyčia iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas. Bažnyčia yra simetrinio lotyniško kryžiaus formos plano, vienabokštė, medinė. Bažnyčios interjerą puošia trys mediniai altoriai, baliustrada priešais didįjį altorių, sakykla, klauptai, klausyklos, vargonai ir kiti bažnyčios puošybos elementai. Ypač vertingas – didysis altorius, papuoštas keturiomis skulptūromis. Jo pirmąjį tarpsnį puošia išraiškingos XVIII a. antroje pusėje drožtos šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus skulptūros, o antrame tarpsnyje yra retai Žemaitijoje pasitaikantys dorybių atvaizdai. Kairėje vaizduojamas Tvirtumas, dešinėje – Teisingumas. Altoriaus centre – bažnyčios titulą atitinkantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, o antrojo tarpsnio centrinėje nišoje – reljefinis šv. Kazimiero atvaizdas. Šoninius altorius puošia XVIII a. pabaigoje tapyti šv. Martyno ir šv. Jurgio (šv. Liongino?) paveikslai. Kiti altorių paveikslai pakeisti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Bažnyčioje išsaugoti du XVIII a. arnotai, kurių vienas yra ypač vertingas, nes pasiūtas iš specifiniu būdu išaustų vadinamųjų Slucko juostų.

Šventoriuje yra trys mūrinės paprastų formų koplytėlės, jų skulptūros dingo 1966–1973 m. laikotarpiu. Koplytėlės restauruotos 1990 m. Be šių koplytėlių, šventorių puošia trys mediniai koplytstulpiai su skulptūromis, kurie jau sovietiniais metais buvo pripažinti dailės paveldo vertybėmis.