Palangos dekanatas

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija

Dvasininkai

Klebonas relig. m. mgr. Kęstutis BALČIŪNAS
1975 12 28 ▪ 2001 01 07 ▪ 2018 07 11
Tel. (460) 56 186, mob. +370 681 25882; el. p.

Vikaras Vaidas GADEIKIS
1984 01 15 ▪ 2011 06 01 ▪ 2022 06 23
Mob. +370 673 83051, el. p.

Rezidentas g. kan. Antanas STRIUKIS
1932 09 22 ▪ 1959 03 25 ▪ 2005 10 19
Žemaičių g. 26, 00101 Palanga
Tel. (460) 58 008, mob. +370 648 92604

Rezidentas Kun., prof., relig. m. ir muz. m. mgr., soc. m. dr. Saulius STUMBRA
1978 05 17 ▪ 2003 05 18 ▪ 2022 06 23
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kapelionas
Mob. +370 687 25915, el. p.

Rezidentas relig. m. mgr. Kęstutis TIMOFEJEVAS
1979 08 13 ▪ 2004 08 01 ▪ 2005 06 03
Mob. +370 611 26283, el. p.

Diakonas Zenonas TURAUSKAS
1998 05 03 ▪ 2024 06 01 ▪ 2024 06 01
Mob. +370 629 72574, el. p.

Pamaldos

• Šv. Mišios
  Sekmadieniais: 8, 10, 12 val.; 18 val.
  Šiokiadieniais: 8 val.; 18 val.
  Šeštadieniais: 8 val.; 18 val.
• Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu bažnyčioje
• Švč. Sakramento adoracija kiekvieną kevirtadienį 16–18 val. (rugsėjo – gegužės mėn.) , 20–22 val. (birželio – rugpjūčio mėn.)
• Dievo Tautos liturginės valandos (Brevijorius) – penktadieniais vakarinių šv. Mišių metu
• Gavėnios metu
  Kryžiaus kelio pamaldos penktadieniais prieš šv. Mišias 17.30 val.
  „Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais 11.30 val.
• Gegužinės pamaldos sekmadieniais 11.30 val., kitomis dienomis 17.30 val.
• Birželinės pamaldos sekmadieniais 11.30 val., kitomis dienomis 17.30 val.
• Rožinis kiekvieną vakarą prieš šv. Mišias (išskyrus gegužės ir birželio mėn.)
• Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedami Didįjį šeštadenį 15 val.
• Marijos valandos (Rarotos) advento sekmadieniais 8 val.

Atlaidai ir šventės

Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai – rugpjūčio 15 d.
Šv. Roko atlaidai – sekmadienį po Žolinės atlaidų

Parapijos teritorija

Palangos miesto savivaldybės teritorija.

Dėkojame už aukas ir paramą

Pavadinimas Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Adresas Vytauto g. 51, Palanga
Juridinio asmens kodas 191276027
Bankas AB „Swedbank“, a. s. LT05 7300 0100 0235 2410
Bankas AB „Dnb bankas“, a. s. LT90 4010 0423 0117 0793

Apie bažnyčią ir parapiją

Bažnyčios istorija

Pirmoji Palangos bažnyčia buvo pastatyta Stepono Batoro žmonos Onos Jogailaitės rūpesčiu 1554 ar 1590 m. Čia 1767 m. iškilo nauja medinė bažnyčia. Jos buvusio altoriaus vietoje dabar stovi paminklinė lenta.

XIX a. pab. Palanga ėmė populiarėti kaip kurortas: statomos naujos vilos, parke – grafo Tiškevičiaus rūmai, todėl kukli medinė bažnyčia nebetenkino augančio kurorto poreikių. Jaunas klebonas Juozapas Šniukšta ėmė rūpintis naujos bažnyčios statyba. Palangos bažnyčios projektas užsakomas švedų architektui K. L. Strandmann, kuris jau buvo suprojektavęs neogotikinio stiliaus Švėkšnos, Salantų, Kelmės, Ramygalos, Gruzdžių bažnyčias.

1896 m. prasidėjo Palangos bažnyčios statyba. Miško medžiagas davė grafas F. Tiškevičius, savo darbu turėjo prisidėti parapijiečiai. Naujosios bažnyčios vietą parinko šalia buvusios, ant senųjų Palangos kapų. Iš jūros kėlė akmenis pamatams ir vežė į statybos vietą smėlyje išgrįstu mediniu keliu. 1899 m. rugpjūčio 22 d. pašventintas kertinis akmuo. 1901–1905 m. statomos bažnyčios sienos ir bokštas. Plytos buvo degamos specialiai pastatytoje Vilimiškės plytinėje, dalis parvežta iš Klaipėdos krašto. Pastato linijoms išryškinti panaudota daugiau kaip 20 skirtingų profilių plytų.

Bažnyčios planas – lotyniškas kryžius su penkiakampe apside. Tai tipiška neogotikinė statyba: pastato karkasą iš išorės sutvirtina laiptuoti kontraforsai, centrinę navą – arkbutanų eilės. Interjero gotikinę struktūrą pabrėžia raudonų plytų dekoras, kontrastuojantis su baltu skliautų tinku. Bažnyčia trinavė, vienbokštė. Bokšto apatinė dalis mūrinė, užsibaigianti dantytais kuorais, viršutinė primena smailę, pratęsiančią vertikalias pastato linijas. Bažnyčios bokšto aukštis 24 m.

Nors vidaus įrengimo darbai nebuvo baigti (trūko grindų, altorių), 1906 m. spalio 12 d. Palangos bažnyčia buvo pašventinta.

Architekto K. L. Strandmann projekte už centrinio altoriaus vitražų nebuvo, tad nutapyti 3 dideli religiniai paveikslai. Šviesi bažnyčios vidaus erdvė kontrastavo su niūria altorine dalimi, todėl nutarta paveikslus pakeisti vitražiniais langais. 1914 m. sumontuoti meistro Zalenskio Krokuvoje sukurti vitražai, tačiau jie nukentėjo II pasaulinio karo metais nuo vokiečių laivyno pabūklų šovinių. Dabar apsidę už didžiojo altoriaus puošia vitražai „Apreiškimas“, „Klūpanti Marija“ ir „Elžbietos aplankymas“.

Terakotos grindis pagamino firma „Marivill“. Tulūzoje (pietų Prancūzija) J. Monna marmuro dirbtuvėse pagaminti balto marmuro šoniniai altoriai, presbiterijos baliustrada bei sakykla ir 1907 m. jie sumontuoti. Didysis altorius, nespėjus parvežti, sunaikintas kartu su J. Monna dirbtuvėmis karo metu. Vėliau ten pat dar kartą buvo pagamintas didysis altorius. Nedidelių tūrių, grakščių formų marmuro altoriai gražiai dera su gotikine interjero ornamentika ir vitražais. Didžiojo altoriaus Dievo Motinos paveikslas čia perkeltas iš senosios Palangos bažnyčios grafo F. Tiškevičiaus žmonos pageidavimu.

Senąją bažnyčią puošė penki mediniai barokiniai altoriai. Du iš jų šiandien galima pamatyti bažnyčios transepto galuose. Šv. Juozapo altoriuje esantis paveikslas nutapytas nežinomo italų dailininko XVII a., pirktas iš Pažaislio vienuolyno. Kitoje pusėje esančiame altoriuje 1909 m. nutapytas naujas Šv. Roko paveikslas. Tačiau Palangos bažnyčios interjero unikalumą ir grožį lemia ne dailės kurinių gausa bei istorinė vertė, o pati architektūra: įspūdingi profilinių plytų kolonų masyvai, puošnūs nerviūriniai skliautai, gotikinio dekoro ritmika. Bažnyčios ansamblį užbaigė nauja plytinė šventoriaus tvora. Geležiniai vartai buvo pagaminti Liepojoje. Virš pagrindinių vartų esantys romėniški skaičiai skelbia, kada baigta Palangos bažnyčios statyba – „1907 metai“.

1931 m. Palangos bažnyčios bokšte sumontuotas Vokietijoje pagamintas laikrodis. Jo mechanizmas prijungtas prie didžiausio iš keturių bažnyčios bokšte kabančių varpų. Šalia Gailestingosios Marijos altoriaus stovinti Šv. M. Marijos statula atgabenta sovietiniais laikais iš Palangos parko Liurdo. Ją, sudaužytą pokario metais, atkūrė tėvas ir sūnus Paulauskai. 1976–1978 m. pastatyti nauji šešiolikos registrų meistro E. Aleknos pagaminti vargonai.

Medžiagą paruošė Reda Rimkutė-Ščerbakovienė

Palangos Madona

Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ 2006 metų vasarą Telšių Vyskupo dr. Jono Borutos SJ iniciatyva buvo atvežtas į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą. Iki to laiko šis tikinčiųjų labai gerbiamas sakralinės dailės kūrinys nebuvo tyrinėtas. Tapytą Švč. Mergelės atvaizdą altoriuje dengė XX a. antroje pusėje uždėti aliuminio skardos aptaisai, o daugelį kartų nevykusiai atnaujinto ir pakeisto paveikslo buvo matyti tik fragmentai. Apie paveikslo kilmę ir istoriją nieko nežinota. Paveikslo istoriją išsiaiškinti padėjo archyviniuose dokumentuose surasti duomenys ir negausūs faktai, paskelbti literatūroje.

Išlikę dokumentai rodo, kad 1540 m. bažnyčia Palangoje jau buvo, tačiau apie ją konkrečių domenų dar nėra surasta. Kur kas daugiau žinoma apie XVI a. pab. (minima 1597 m. data) pastatytą medinę Palangos bažnyčią, nors tikslus jos pastatymo laikas neišaiškintas, o šio pastato, jo įrangos ir inventoriaus aprašymų, ankstesnių nei XVII a. 8 dešimtmečio pabaigos dokumente, taip pat neaptikta. 1677 m. Palangos bažnyčios vizitacijos akte apibūdintas didysis altorius, o ant drobės tapytas jo pirmojo tarpsnio paveikslas pavadintas Bochnios Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Paveikslo aptaisai dar neminimi.

Palangos bažnyčia, jos inventorius iš dalies istorija gana išsamiai aprašyti 1715 m. liustracijoje (inventoriuje). Didžiojo altoriaus aprašymas rodo, kad tai tas pats altorius, kuris stovėjo bažnyčioje 1677 metais. Pirmajame šio altoriaus tarpsnyje taip pat minimas ant drobės tapytas Marijos atvaizdas, tik jis jau pavadintas Čenstakavos Švč. Mergelės paveikslu.

1715 m. dokumentas paliudija, kad didžiojo altoriaus paveikslas buvo itin gerbiamas. Aprašytos trys šiam altoriui skirtų užuolaidų poros: viena – „apelsinų“, kitos dvi – tamsiai raudonos („barščių“) spalvos. Užuolaidomis Žemaičių Vyskupijoje XVII-XIX a. buvo dengiami daugelių bažnyčių altorių šventi atvaizdai, tačiau pirmiausia jos buvo įsigyjamos labiausiai branginamiems paveikslams ir skulptūroms pridengti. Palangos bažnyčioje 1715 m. užuolaidomis buvo dengiamas tik didžiojo altoriaus Švč. Mergelės atvaizdas. Liustracijoje jau aprašyti šio paveikslo metalo aptaisai. Tokie pagarbos pavaizduotiems dieviškiems ir šventiems asmenims ženklai arba įžadų aukos apie XVII a. vidurį tapo tradicine katalikiškos religinės ir meninės kultūros dalimi. 1715 m. liustracijoje išvardytos tokios brangiųjų metalų aptaisų dalys: sidabriniai Švč. Mergelės ir Vaikelio drabužiai, jų abiejų sidabrinės paauksuotos karūnos, angelų figūrų aptaisai. Be to, ant Švč. Mergelės krūtinės buvo pakabintas sidabrinis paauksuotas papuošalas.

Fragmentiškai išlikusiame 1775 m. bažnyčios vizitacijos akte aprašyta 1767 m. pastatyta, kaip ankstesnė šios vietos katalikų šventovė, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu 1768 m. konsekruota trečioji iš eilės mums žinoma Palangos bažnyčia. Šioje bažnyčioje paveikslas „Čenstakavos Švč. Mergelė“ buvo įmontuotas į naują didįjį altorių, tad ir vėl kabojo pačioje garbingiausioje šventovės vietoje.

Į dabartinę neogotikos stiliaus Palangos bažnyčią (architekto Karlo Eduardo Strandmano suprojektuota 1896-1897 m., pastatyta 1899-1907 m.) iš pradžių buvo perkelti XVIII a. 7 dešimtmetyje statytos bažnyčios altoriai. Iki karo pabaigos pagamintas naujas didžiojo altoriaus variantas. Į Palangą jis atgabentas ir pastatytas tik 1927 metais. Iki to laiko parapijiečių gerbiamas senasis Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas tikriausiai buvo iš ankstesnės bažnyčios perkeltame altoriuje. Akivaizdu, kad apnykusius dailės kūrinius pasistengta pakeisti naujais, tačiau buvo išsaugoti labiausiai tikinčiųjų gerbti atvaizdai: Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos atvaizdu vadinamas didžiojo altoriaus paveikslas ir XVIII a. 4 ketvirtyje sukurta šoninio altoriaus skulptūra „Antakalnio Jėzus“ („Nazarietis“), dabar stovinti bažnyčios kairiojoje koplyčioje.

Kaip jau minėta, Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos atvaizdas nuo seno buvo papuoštas ornamentuotos metalo skardos aptaisais, vėliau – naujesniais aptaisais. Jie slėpė kūrinio apačioje esantį įrašą – dvi lenkų kalba parašytas pirmavaizdį nurodančio teksto eilutes: „WIZERVNEK OBRAZV CVDOWNEGO NAYSWIETSZEY PAN(Y) / MARIEY KTORA IEST WBOCHNIEY VOYCOW DOMINIKAN(OW)“ („Bochnios tėvų Domininkonų stebuklingo Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslo atvaizdas“) (originale virš „I“ yra taškai, o raidės „Z“ perbrauktos). Šis įrašas paaiškina, kad Palangos paveikslas yra Bochnios (Pietų Lenkija, Krokuvos vaivadija) tėvų domininkonų (dabar – parapijos) bažnyčioje esančio stebuklingo Švč. Mergelės Marijos paveikslo atvaizdas. Jo pirmavaizdis Palangoje XVII a. buvo žinomas, o XVIII-XX a. – pamirštas.

Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos atvaizdas – meniškas Lietuvos XVII a. vid. bažnytinės tapybos kūrinys, turintis ilgą pamaldaus jo gerbimo istoriją, pasižymintis retomis ikonografinėmis detalėmis. Tai vienintelis šiuo metu Lietuvoje žinomas vadinamajam verkiančio paveikslo tipui atstovaujantis Marijos atvaizdas.

Karūnų ir kitų aptaisų dalių stilistika atvirtina istorinius duomenis, kad šiais sakralinės tapybos kūrinį papuošiančiais, pagerbiančiais ir galbūt jo malones paliudijančiais aptaisais Palangos didžiojo altoriaus paveikslas papildytas 1677-1702 metais. Panaudoti ornamentai sudaro galimybę teigti, kad tai veikiausiai įvyko iki paskutiniojo XVII a. dešimtmečio. Karūnos ir aptaisai yra baroko stiliaus Lietuvos auksakalystės pavyzdžiai, vertingi Lietuvos regionų meistrų kūrybos ypatybių tyrimams, Žemaitijos auksakalių dirbinių savitumui nustatyti.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ ir jo puošmenos – karūnos ir aptaisai – yra šios bažnyčios religinė ir meninė relikvija, kuri liudija apie šioje parapijoje puoselėtą Dievo Motinos kultą ir vaizdžiai atspindi Švč. Mergelės Marijos garbinimo tradicijas Lietuvoje. Tikėtina, kad tai ypatingo Stanislovo ir Elžbietos Vainų asmeninio pamaldumo ir jų indėlio stiprinant katalikų tikėjimą prie Baltijos jūros ženklas.

Paruošta pagal: Regimanta Stankevičienė, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, Tyrimai/restauravimas, Lietuvos dailės muziejus – Vilnius 2008.

Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“

Liepos – rugpjūčio mėnesiais Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapija ir viešoji įstaiga „Cantus firmus“ Palangos miesto gyventojus ir poilsiautojus kviečia į tradicinį sakralinės muzikos ir poezijos festivalį „AVE MARIA“.

„Ave Maria“ yra pirmas festivalis, kurio turinį sąlygoja unikalus tiek Palangos miestui, tiek ir visos Lietuvos kultūrinei bendruomenei paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“. Festivalio „lopšys“ – Palangos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Būtent čia šiandien galima džiaugtis 2008 m. rugpjūčio pradžioje į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią grįžusiu restauruotu didžiojo altoriaus paveikslu „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“. Tai senas ir vertingas bažnytinės dailės kūrinys, religinė ir meninė relikvija, liudijanti apie šioje parapijoje puoselėtą Dievo Motinos kultą. Atspindint Švč. Mergelės Marijos garbinimo tradicijas Lietuvoje, organizuojamas sakralinės muzikos ir poezijos festivalis „Ave Maria“. Tai pirmas tokio pobūdžio festivalis ne tik Pajūrio regione, bet ir apskritai Lietuvoje. Festivalis „Ave Maria“ rengiamas nuo 2009 metų – ilgus metus Palangos miesto bažnyčia, tokia turtinga savo istorija ir atlikėjų tarpe garsėjusi puikia akustika, atvėrė savo duris ir suteikė galimybė klasikinei muzikai skambėti po bažnyčios skliautais. Taip daugiametė Europos tradicija rengti sakralios muzikos ir pamąstymo valandas atkeliavo į Lietuvos vasaros sostinę. Profesionalūs kolektyvai ir atlikėjai sulaukė sėkmės ir sužavėjo Palangos miesto gyventojus bei svečius. Per penkerius metus išaugo festivalio koncertų skaičius bei išsiplėtė koncertų geografija – renginiai vyksta Palangos gintaro muziejuje, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje, Šventosios Bažnyčioje, sveikatingumo centre „Energetikas“. Festivalio rengėjai didžiuojasi, kad jau keletą metų festivalį globoja Telšių Vyskupas Jonas Boruta SJ. Festivalio programose dalyvavo pripažinti Lietuvoje kolektyvai ir atlikėjai – Lietuvos kamerinis orkestras, Palangos pučiamųjų orkestras, Klaipėdos kamerinis orkestras, valstybinis Kauno choras, valstybinis choras „Vilnius“, chorai „Aukuras“, „Polifonija“, „Lido“ (Latvija), dirigentai J. Domarkas M. Pitrėnas, P. Gylys, V. Rekašius, J. Purins (Latvija), atlikėjai V. Povilionienė, A. Krikščiūnaitė, I. Prudnikovaitė, J. Leitaitė, R. Novikaitė, V. Juozapaitis, E. Kaniava, L. Mikalauskas, P. Vyšniauskas, V. Prudnikovas, V. Čepinskis, S.Krinicinas, R. Marcinkutė-Lesseiur, A. Kaasik (Estija), N. Ralytė, A. Juozauskaitė, Čiurlionio kvartetas, ansambliai „QUORUM“, „Ars Vivo“ bei daugelis kitų.

Festivalis vyksta artėjant didžiausiai Palangos parapijos šventei – Žolinės atlaidams (festivalis pradedamas antroje liepos mėn pusėje ir tęsiasi iki rugpjūčio vidurio). Pagrindinė koncertų vieta – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia.