Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus parapija
Dvasininkai
Aptarnauja kun. Viktoras DIRVONSKIS (Darbėnai)
Pamaldos
- Šv. Mišios
Sekmadieniais 11.30 val.
Kitomis dienomis - nėra - Išpažinčių klausoma prieš šv. Mišias
- Gavėnios metu
Kryžiaus kelio pamaldos prieš šv. Mišias - Gegužinės pamaldos sekmadieniais prieš šv. Mišias
- Birželinės pamaldos sekmadieniais prieš šv. Mišias
- Rožinis spalio mėn. prieš šv. Mišias
Atlaidai ir šventės
Šv. Henriko atlaidai – liepos 13 d. (keliami į sekmadienį)
Šv. apaštalo Andriejaus atlaidai – lapkričio 30 d. (dažniausiai sutampa su pirmuoju advento sekmadieniu)
Parapijos teritorija
...
Parapijoje veikia:
Ministrantai; vaikų rengimo Pirmajai Komunijai; sužadėtinių rengimo katalikiškai santuokai grupės kursus lanko Kretingoje; Alfa kursas buvo organizuojamas prieš du metus.
Dėkojame už aukas ir paramą
Pavadinimas Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus parapija
Adresas Bažnyčios g. 11, Tūbausių k. Kretingos r. sav.
Juridinio asmens kodas 191276365
Bankas SEB
A. s. LT32 7044 0600 0442 5826
Apie bažnyčią ir parapiją
Medinė Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia Kretingos pranciškonų vienuolyno rūpesčiu buvo pastatyta 1928 metais. 1942 m., pagal inžinieriaus J. Zubkaus projektą, kunigo Henriko Sirtauto pastangomis buvo pastatyta dabartinė plytų mūro, stačiakampio plano, vienabokštė bažnyčia. Konsekruota 1942 m. spalio 11 d. 1928 m. buvo įkurta Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus filija, kuriai priklausė Tūbausių, Genčų, Kurmaičių, Pajuodupių ir kiti aplinkiniai kaimai. Šiuo metų Tūbausių parapija priklauso Telšių vyskupijai, Palangos dekanatui.
Tūbausiai – kaimas Kretingos rajone, 8 km į šiaurę nuo Kretingos, 3 km į šiaurę nuo Kurmaičių, Akmenos kairiajame krante. Seniūnaitijos centras. Tūbausiai žinomi nuo XVI amžiaus. Archeologiniai duomenys liudija, kad Tūbausių kaimo žemėse žmonių gyventa jau senų senovėje. Tarpukaryje, ariant laukus, buvo rastas žalvarinis įmovinis kirvis ir ietigalis, datuojami vėlyvuoju žalvario amžiumi. Kaimo žemių pietvakarinėje dalyje yra išlikęs V a. pab. – VII a. pr. plokštinis kapinynas su akmenų vainikais, kuris registruotas valstybės saugomų respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše, o senienų radimvietė ir senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis paskelbti naujai išaiškinamais istorijos ir kultūros paminklais. Istorinę vertę turi Tūbausių pirmosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapais, ir antrosios senosios kapinės, vadinamos Kapeliais. Kapinės datuojamos XVI–XIX a. 1998 m balandžio 21 d. jos paskelbtos Lietuvos Respublikos kultūros vertybe.