Klaipėdos dekanatas

Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapija

Dvasininkai

Klebonas relig. m. mgr., filosof. lic. Virgilijus POŠKUS
1972 02 14 ▪ 2000 05 28 ▪ 2011 07 05
Mob. +370 687 82990, el. p.

Vikaras Pranas BARTASŪNAS
1974 05 01 ▪ 1998 05 31 ▪ 2016 07 20
Mob. +370 699 27342, el. p.

Rezidentas g. kan. Bernardas TALAIŠIS
1928 12 31 ▪ 1952 09 21 ▪ 2018 07 11
Mob. +370 600 28021, el. p.

Jų adresas: Puodžių g. 23, 92125 Klaipėda

Aptarnauja Klaipėdos apskrities ligoninę.

Pamaldos

• Šv. Mišios
  Sekmadieniais: 9, 10.30 (jaunimo), 12, 18 val.
  Šiokiadieniais: 17, 18 val.
  Šeštadieniais: 10, 18 val.
• Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias, o sekmadienį šv. Mišių metu bažnyčioje.
• Švč. Sakramento adoracija kiekvieną ketvirtadienį po 18 val. šv. Mišių. Pirmaisiais mėnesio ketvirtadieniais – su maldomis ir giesmėmis iki 20.30 val., kitais ketvirtadieniais tyloje iki 20 val.
• Gavėnios metu
  Kryžiaus kelio pamaldos sekmadieniais po 9 val. šv. Mišių.
  „Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais 8.40 val.
• Gegužinės pamaldos sekmadieniais 11.30 val., kitomis dienomis 18.30 val.
• Birželinės pamaldos sekmadieniais 12.30 val., kitomis dienomis 18.30 val.
• Rožinis spalio mėn.šiokiadieniais 17.40 val.sekmadienį 11.40 val.
• Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedami gavėnios penktadieniais 14 val.
• Marijos valandos (Rarotos) advento sekmadieniais 9 val.

Atlaidai ir šventės

Kristaus Karaliaus atlaidai – paskutinį liturginių metų sekmadienį.

Parapijos teritorija

Parapijos ribos – uosto teritorija, Dangės upė ir Klemiškės gatvė iki Klaipėda-Palanga plento, geležinkelis nuo P. Lideikio gatvės iki Dangės upės, bei H. Manto- p. Lideikio kvartalas.

Dėkojame už aukas ir paramą

Pavadinimas Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapija
Adresas Bokštų g. 10, 92125 Klaipėda
Juridinio asmens kodas 190768246
Bankas AB DNB
A. s. LT65 4010 0423 0142 3055

Apie bažnyčią ir parapiją

Antrojo pasaulinio karo metu senoji Klaipėda buvo naikinama. 1945 m. sausio mėnesį subombarduoti beveik visi maldos namai. Sugriauta ir raudonų plytų gotikinių formų katalikų bažnyčia, stovėjusi S. Daukanto ir Plačiosios gatvių sankryžoje. Tų dienų įvykių liudininkų prisiminimuose minima, kad buvusi „didelė duobė viduryje, bokšto viršūnės dalis įgriuvusi į vidų, stogo nebuvo, o sienos sveikos “. Visi katalikų parapijai priklausę pastatai smulkiosios architektūros elementai sovietmečiu buvo sunaikinti, kaip ir visos kitos miesto bažnyčios. Būtent šiuo laikotarpiu sklype, kuriame stovėjo Šv. Trejybės katalikų bažnyčia, iškilo tipinis sovietinės architektūros gyvenamasis namas. 1945 m. gegužės mėnesį pasirašytu Telšių vyskupo prašymu jau tų pačių metų pabaigoje katalikams buvo atiduota irvingerių Apaštalų Bažnyčia, esanti Jūros aikštės ir Bokštų skersgatvio kampe. Tai buvusi vokiečių senkatalikų „Katolische Apostolische Gemeindekirche“ bažnyčia. Tais pačiais metais bažnyčiai suteiktas Kristaus Karaliaus titulas.

Nuo pokario iki 1988-ųjų Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vieninteliai veikiantys maldos namai katalikų Klaipėdoje. Sovietmečiu visiems Lietuvos tikintiesiems sąlygos dalyvauti bendruomenės gyvenime buvo labai varžomos. Šį sunkų laikotarpį išgyveno ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapija. Nors tikintieji patyrė daug suvaržymų ir apribojimų laisvai atlikti religines praktikas, tačiau Kristaus Karaliaus bažnyčioje šimtai vaikų buvo ruošiami pirmai išpažinčiai ir komunijai, šioje bažnyčioje buvo laiminamos santuokos.

1997 m. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia rekonstruota pagal architekto Sauliaus Prikockio projektą pristatant apsidę ir zakrastiją.

Pagrindinio bažnyčios restauravimo idėjos įkvepėjo ir rėmėjo Ramūno Miliko rūpesčiu 2001 m. atliktas pastato kapitalinis remontas pagal architekto Sauliaus Manomaičio projektą, o bažnyčios interjeras papuoštas dailininkų Dalios Skardžiūtės, Carlo Bertagnin OFM ir Pauliaus Vaineikio OFM nutapytomis Kristaus Karaliaus ir Kristaus kančios kelio ikonomis. Pagrindinis bažnyčios vidaus interjero akcentas – centrinis altorinis Kristaus Karaliaus paveikslas, nutapytas ta pačia maniera kaip ir Kryžiaus Kelio stotys. Kristaus, Visatos Karaliaus (Pantokratorius – tas, „kurio galioje yra visa“), ikona vaizduoja Kristų, sėdintį soste, Jam po kojomis Visata.

2001 m. lapkričio 25 dieną įvyko bažnyčios koncekracijos iškilmės. Koncenkracijos apeigas vedė Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Ilgus metus Kristaus Karaliaus bažnyčiai vadovavo kuingas Bernardas Talaišis.

2009 m. papuošta Švč. Mergelės Marijos ikona, kuri nupiešta ikonografės Angelės Joknytės.

2013 m. bažnyčioje įstatyti nauji vitražai (restauratorius vitražistas Dagis Bumbulis ir Dalia Mulevičienė).

2014–2015 m. pagal Henriko Ratauto projektą atnaujintas bažnyčios interjeras. Šiandien bažnyčią puošia naujas altorius, krikštykla, naujos klausyklos ir suolai.