Kronika
2011 m. gegužės 28 d. Paragaudžio kaime, Kvėdarnos parapijoje, Kvėdarnos seniūnijoje, Šilalės rajone vyko daugiau nei 30 kryžių sudeginimo šioje vietoje 47-ųjų metinių minėjimas. Šeštadienio vakarą rinkosi žmonės, kad savo malda ir prisiminamais paminėtų šią skaudžią datą.
1964 m. gegužės 28-29 naktį vyko neregėto masto pašventintų ir pakelėse stovėjusių kryžių naikinimas ir išniekinimas. Tą naktį Šilalės komunistų valdžios įsakymu, dalyvaujant ir pritariant Kvėdarnos ir kaimynystėje buvusio Pajūralio kolūkių vadovams, pradėti naikinti pakelių kryžiai. Buvo sutektos didelės pajėgos: galinga technika, būrys žmonių. Rajono valdžios įsakymu operacijos metu kelius ir aplinką saugojo švietimo darbuotojai, komjaunuoliai, pionieriai, milicijos darbuotojai. Kryžiai buvo raunami, vežami prie upės Jūros ir čia pat, ant upės Jūros kranto, Paragaudžio kaime deginami. Tuo metu ši vieta buvo kolūkio pievos, kur ganėsi gyvuliai, buvo šienaujama. Vietiniai žmonės Jaronimas ir Marytė Oželiai, Eugenijus Ivanauskas pasakoja, jog kai kurie žmonės nesutiko naktį eiti griauti kryžių. Kolūkietis Adomas Bočkus pasakęs, jog gerus darbus reikia daryti dieną, o ne naktį ir prie kitų neprisidėjo. Kitas – Vladas Urbys, gegužės 29 dienos rytą, vienam iš kryžių griovėjų pasakęs, jog yra nustebęs, kad toks rodos doras žmogus, ėjo kryžių griauti. Už šitokį „išsišokimą“ Vl. Urbys gavo 15 parų arešto. Tą siaubingąją naktį vienas iš dalyvių žuvo, vengdama didesnio skandalo to meto valdžia už sudarytą avariją apkaltino visiškai nekaltą žmogų Algirdą Joną Kaulių, kuris nedalyvavo kryžių naikinime. Jis tuo metu dirbo pas kaimynus traktoriumi. Jis buvo apkaltintas ir nekaltas sėdėjo kalėjime. Taip pat žmonės pasakojo, jog paryčiais nesudegusius kryžius metė į Jūros upę ir tie kryžiai ilgai ten plūduriavę. Šią vietą žmonės išsaugojo atmintyje ir 1994 m. keturių parapijiečių iniciatyvinės grupės dėka čia iškilo kryžius. Buvo renkamos aukos, supilta mini kalvelė ir pastatytas medinis kryžius, kurį padarė Augustas Rupšys ir Ričardas Dzendolieta. Šis ir kitas, vėliaus pastatytas, kryžiai stovi Vaclovo Budvyčio žemėje. 1994 m. gegužės 15 d. tuometinis Telšių vyskupas A. Vaičius šį kryžių pašventino ir pakvietė žmones čia rinktis maldai kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį. Šios pamaldos nuo meto niekada nenutrūko.
Š. m. gegužės 28 d. vakarą kryžių sudeginimo vietoje buvo laikomos šv. Mišios giedamos gegužinės pamaldos. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. J. Šiurys, kuris gausiai susirinkusius maldininkus pasveikino Telšių vyskupo vardu. Šv. Mišias koncelebravo Kvėdarnos klebonas kun. J. Rudys ir atvykęs Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. A. Sabaliauskas, kuris susirinkusiesiems pasakė pamokslą, dalyvavo ir Pajūralio klebonas kun. K. Žąsytis. Šv. Mišios buvo laikomos už visus šios vietos puoselėtojus bei saugotojus, nes ji gražiai prižiūrima, tvarkoma ir stropiai puoselėjama. Giedojo Kvėdarnos parapijos giedoriai. Šv. Mišiose dalyvavo Šilalės sav. meras Jonas Gudauskas su šeima, Kvėdarnos miestelio seniūnas, Kvėdarnos gimnazijos direktorius ir didelis būrys maldininkų. Pamokslininkas kalbėjo apie kryžiaus ženklo svarbą tikinčio žmogaus gyvenime bei kaip svarbu nuolat stiprinti savąjį tikėjimą žvelgiant į kryžių ir Kristaus pergalę prieš mirtį. Mūsų širdyse turi būti statomi tikėjimo bei vilties kryžiai, kad niekas negalėtų jų nugriauti ar išrauti. Gegužės mėnuo primena Dievo Motinos pasitikėjimą Dievu ir nuolankų Dievo valios vykdymą. Mūsų tikėjimas turi būti perteikiamas taip, kad ateityje nebūtų tokių įvykių ir žmonės nekeltų rankos prieš kryžius ar kitus sakralius statinius. Po šv. Mišių buvo giedamos Gegužinės pamaldos, susirinkusiesiems nuoširdžiai padėkojo Kvėdarnos klebonas. Padarius bendrą nuotrauką, vyko gražus pabuvimas. Žmonės dalinosi nuotaikingoje agapėje, pasakojo prisiminimus išgyveno bendrystės džiaugsmą.
Šie, jau tradicija, tapę žmonių susitikimai šioje skaudžios patirties vietoje turi gražią ateitį, nes kiekvienais metais pamaldose čia dalyvauja ir nemažas jaunimo būrys, kuris, reikia tikėtis, ir ateityje tęs jų senelių ir tėvų pradėtą darbą.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
