Kronika

Mieli Broliai Seserys, Žemaičių žemės krikščionys katalikai,

Pasibaigė mūsų laukuose ir daržuose rudens darbai, kurių metu ištuštėja mūsų ne tik kaimų, bet ir miestų bažnyčios, nes ir iš miestų bei miestelių vaikai ir vaikaičiai skuba padėti dažnai jau vyresnio amžiaus mūsų kaimiečiams.

Vėl atėjo gražus ir šventas Rožinio maldos mėnuo. Vėl Bažnyčia visame pasaulyje kviečia tikinčiuosius kasdieninės Rožinio maldos paslapčių/slėpinių apmąstymais pakelti savo širdis nuo žemės aukščiau ir atnaujinti savo tikėjimą.

Visa širdimi linkėdami Jums iš to tikėjimo atnaujinimo kylančio dvasinio džiaugsmo, kviečiame kasdien vakarais, pavakarinėmis valandomis rinktis bendruomeninei Rožinio maldai į mūsų vyskupijos visas bažnyčias, koplyčias, krikščioniškų šeimų namus ne tik kartu sukalbėti, bet ir kartu su savo artimaisiais apmąstyti mūsų tikėjimo paslaptis, mūsų išganymo istorijos įvykius ir vėl iš naujo pajusti, kaip visi esame Dievo mylimi, kokia kaina Dievas mus kviečia ir veda į begalinę amžinąją laimę. Tegu mūsų širdyse iš naujo suspindi mintis, supratimas, kad niekas mūsų taip karštai nemylės, kaip mūsų Išganytojas Kristus.

Kviečiame visose bažnyčiose, prie kurių dar turime gyvenančius kunigus, Rožinį kalbėti po šv. Mišių prie išstatyto Švč. Sakramento, pradžioje tų pamaldų giedant giesmę „Su galinga Rožančiaus malda mes ateinam visi, o Marija...“. Po to – „Tegul būna garbinamas“, „O dieviškoji Ostija“, tada – Rožinio malda, su trumpais Rožinio paslapčių apmąstymais iš įvairių maldaknygių, specialių Rožinio maldynėlių, o dar geriau – paskaitant paslapčių turinį perduodančias Šventojo Rašto, Evangelijų vietas. Po to – Baigiamoji malda, giesmė „Prieš taip didį Sakramentą“, Eucharistinis palaiminimas, giesmės „Garbinkime Švč. Sakramentą“ ir „Marija, Marija“.

Visose aptarnaujamose iš kitur bažnyčiose, koplyčiose tegu kas vakarą renkasi tikintieji be kunigo bendruomeniškai kalbėti ir apmąstyti Rožinio maldą. Aišku, be kunigo nebus šv. Mišių, Eucharistinės adoracijos ir palaiminimo, bet Viešpats bus su Jumis – altoriaus tabernakulyje ir Jūsų susirinkusiųjų tarpe pagal Jo pažadą: „Kur du ar trys susirinks mano vardu, ten ir Aš būsiu jų tarpe“. Neužmirškite šių Viešpaties žodžių. Šventąjį spalio mėnesį rinkimės kas vakarą bendrai maldai, kad Kristus galėtų būti tarp mūsų ir su mumis. Kas neturės galimybės rinktis aptarnaujamose bažnyčiose ar koplyčiose, rinkimės namuose visa šeima, ar su kaimynais, kaimynėmis bendrai maldai – Rožinio maldai namuose.

Te šį mėnesį vietoje barnių, išgertuvių, keiksmų ir blevyzgų įsiviešpatauja maldos ramybė ir džiaugsmas.

Melskimės tais spalio mėnesio vakarais vieni už kitus, ypač už tuos, su kuriais gyvename nesantaikoje, su kuriais pykstamės, kurių nemėgstame – gal ši malda mums padės susitaikyti, gal nurims nesantaikos kirminas, vis dar graužiąs mūsų širdyse ramybę, užges neapykanta, nuodijanti ne tik jų, bet ir mūsų asmeninį gyvenimą.

Melskimės už Didžiąją Dievo vaikų šeimą, šiais laikais susiduriančią su piktavališkais sekuliarizuoto pasaulio iššūkiais. Prašykime stiprybės, ištvermės mūsų laikų apaštalams – Evangelijos skelbėjams kunigams, vyskupams, Popiežiui, jų pagalbininkams katechetams ir katechetėms, tikybos mokytojams ir mokytojoms, sielovadinių centrų – šeimos, jaunimo ir kitų – darbuotojams.

Prašykime iš gero tikėjimo pažinimo, į jį įsijautimo, kylančio džiaugsmo ir laimės mūsų jaunimui, savo vaikams ir vaikaičiams, šv. Mišių patarnautojams, adorantėms, choristams, choristėms, katalikiškų jaunimo organizacijų veiklos dalyviams.

Prašykime tikėjimo ir amžinojo gyvenimo šviesos bei džiaugsmo visiems nuo tikėjimo nutolusiems, jį praradusiems, te amžinos pražūties vizija būna nugalėta tos šviesos ir džiaugsmo, kurio kupina yra Rožinio malda.

Iš Jėzaus ir Jo Motinos gyvenimo įvykių trykštanti šviesa, viltis teatnaujina mūsų Tėvynės ir viso šių dienų pasaulio veidą.

Spalio mėnesio malda – įžanga į mūsų maldingą susitikimą lapkričio pradžioje su amžinybėn iškeliavusiais mūsų Bažnyčios šventaisiais (artėja visų Šventųjų šventė) ir su visais mūsų mirusiais artimaisiais – artėja Vėlinės ir Vėlinių oktava. Jie laukia mūsų meilės ir bičiulystės, mūsų pagalbos, išreikštos jiems malda – šv. Sakramentais, šv. Mišių auka, o ne vežimais gėlių ir žvakių, kurios taip greitai rudens šalnos paverčia mūsų artimųjų kapines beveik sąšlavynais.

Sutvarkykime kapines, kad jos nebūtų apžėlusios piktžolėmis, ant artimųjų kapų užteks vieno žiedo, vienos puokštės. Pasirūpinkime, kad nebūtų užmiršti kapai šalia mūsų artimųjų kapų, apleisti – tegu ir ant jų Vėlinių vakarą degs žvakelė, liudijanti iš mūsų tikėjimo Kristaus pergale prieš mirtį kylančią šviesą – ir kad nesame kurti Viešpaties kvietimui mylėti visus, ne tik savuosius...

Pasirūpinkime, kad spalio mėnesį būtų sutvarkytos seniai apleistos, užmirštos kapinės mūsų Tėvynės laukuose, kalneliuose, miškuose, paremontuokime, atstatykime pakrypusius, išvirtusius kryžius, koplytėles, statytus mūsų mirusių tikėjimo brolių ne tik kapinėse, bet ir pakelėse, palaukėse. Tegu tikėjimo paslapčių apmąstymas, Rožinio malda, tie artimo meilės darbai, visų užmirštų mirusių prisiminimas vėl mus tesuburia į vieno tikėjimo brolių ir seserų šeimą, kurios negali išblaškyti, išsklaidyti net mirtis. „Kiekvieno žmogaus siela Jėzaus širdy kasdieną“ – giedodavo mūsų protėviai, seneliai... Toje mus mylinčioje, iki kryžiaus mirties mylinčioje Jėzaus Širdyje visi mes galime būti viena šeima. Tebūna spalio mėnesio malda įžanga į šį tos šeimos atradimą, kai švęsime Visų Šventųjų šventę ir maldų už mirusiuosius laiką – Vėlines bei Vėlinių oktavą, kai kiekvieną kartą užprašę dalyvausime šv. Mišiose už savo artimuosius, o kartu ir visus mirusiuosius... Atnaujinkime visose parapijose esančias Gyvojo Rožinio maldos grupes... Te jos kas mėnesį pasikeisdamos Rožinio paslaptimis užsiprašo ir sudėtines šv. Mišias už savo gyvus ir mirusius artimuosius.

Nuoširdžiai linkiu tokių palaimingų išgyvenimų visiems, šį spalio ir lapkričio mėnesį.

Jūsų vyskupas Jonas Boruta SJ