Kronika

 Paminėtos dešimtosios vyskupo Antano Vaičiaus mirties metinės

2018 m. lapkričio mėn. 24 d. Telšių vyskupijos Katedroje buvo paminėtos dešimtosios ilgamečio Telšių vyskupijos ganytojo vyskupo Antano Vaičiaus mirties metinės. Prieš 12 val. Šventąsias Mišias gausiai susirinkę tikintieji meldėsi už savo buvusį ganytoją apmąstydami Kristaus Kančią, Kryžiaus Kelio stočių apmąstymu. Maldai vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir keletas Telšių vyskupijos kunigų. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Darius Trijonis ir arti trisdešimt kunigų. Liturgijoje patarnavo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai, giedojo Katedros didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Dalios Pleškienės. Telšių vyskupijos Katedros antrasis aukštas, kur buvo aukojamos Šv. Mišios, buvo sausakimšas. Į Šv. Mišias rinkosi iš visos Telšių vyskupijos Marijos legiono nariai, katalikiškų organizacijų atstovai ir tikintieji iš įvairių parapijų.

Sakydamas pamokslą vyskupas J. Kauneckas vaizdingai kalbėjo apie vyskupą A. Vaičių. Dalindamasis savo prisiminimais, įspūdžiais pamokslininkas išryškino velionio vyskupo uolumą darbuojantis Bažnyčioje. Jis, dirbdamas parapijose, visada gebėjo jas sugyvinti, nuveikti didelių darbų tiek remontuodamas bažnyčias, tiek aktyviai statydamas gyvąją Bažnyčią žmonių širdyse. Per ilgus vadovavimo Telšių vyskupijai metus, o vadovavo beveik tris dešimtmečius, vyskupas A. Vaičius gebėjo aktyviai rūpintis naujų bažnyčių statybomis, per jo vadovavimo laikotarpį buvo pradėtos statyti bene 17 bažnyčių ir dauguma jų baigtos ir šio vyskupo pašventintos ar konsekruotos, jis 1989 m. Telšiuose atkūrė kunigų seminariją, įkūrė licėjų, nors ir susidūrė su daug įvairių sunkumų ir prieštaravimų. Aktyviai dalyvavo pogrindžio veikloje – rėmė žymųjį leidinį – Katalikų Bažnyčios Kroniką, palaikė pogrindžio katalikų jaunimo organizacijų, tokių kaip Eucharistijos Bičiuliai, veiklą, pašventino ne vieną pogrindžio kunigų seminariją baigusįjį į kunigus. Jo palaikymu per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, dar giliame sovietmetyje, Žemaičių Kalvarijoje (tuometinėje Varduvoje) atkurtos Kryžiaus Kelio procesijos, lankant koplytėles miestelio teritorijoje. Pamokslininkas išryškino vyskupo A. Vaičiaus skaidrumą, nuotaikingumą, džiugų Evangelijos skelbimą, svetingumą bei vaišingumą. Jo laikotarpis kai jis vadovavo Telšių vyskupijai buvo didelė Dievo dovana Telšių vyskupijai, sakė baigdamas pamokslą vyskupas emeritas, buvęs vyskupo A. Vaičiaus augziliaru, Jonas Kauneckas.

Šv. Mišių metu taip pat buvo meldžiamasi ir už dabartinį Telšių vyskupijos ganytoją Kęstutį Kėvalą, kuris kaip tik lapkričio 24 d. šventė šeštąsias vyskupu konsekravimo metines. Jo konsekracija įvyko 2012 m. lapkričio mėn. 24 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje. Šv. Mišių pabaigoje vyskupą K. Kėvalą kunigų bei tikinčiųjų vardu pasveikino ir gausios Dievo palaimos palinkėjo jo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius.

Po vyskupų suteikto palaiminimo Šv. Mišių dalyviai rinkosi prie vyskupo A. Vaičiaus kapo Katedros šventoriuje ir giedodami „Viešpaties Angelo“ maldą meldėsi už garbųjį velionį.

Po visų pamaldų Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vienoje iš auditorijų iškilmingai pašventintas dailininkės Živilės Biiknaitės – Mimgaudienės nutapytas vyskupo Antano Vaičiaus portretas ir auditorija pavadinta jo garbei. Portretą pašventino, dailininkei padėkojo Telšių vyskupijos vyskupas K. Kėvalas. Savo mintimis su iškilmių dalyviai pasidalino ir pati dailininkė. Po pašventinimo auditoriją aplankė ir portretą apžiūrėjo gausus iškilmių dalyvių būrys.

Po visų iškilmių vyskupai, kunigai, velionio vyskupo A. Vaičiaus giminaičiai kartu pietavo, turėdami laiką nuotaikingiems pokalbiams ir prisiminimams apie neeilinę asmenybę.

Vyskupas Antanas Vaičius gimė 1926 m. balandžio 5 d. Šačių parapijos Geidučių kaime (Skuodo r.) tradicijas išlaikiusioje ūkininkų šeimoje, kurioje dar augo keturios seserys ir vienas brolis. 1934-1938 m. mokėsi už 3 km. buvusioje Šačių pradžios mokykloje, 1938-1940 m. 5-tą ir 6-tą skyrių lankė Mosėdžio pradžios mokykloje, 1940-1943 m. mokėsi Skuodo gimnazijoje. Nors vaikystėje svajojo būti Lietuvos kariuomenės karininku, tačiau kai tik galėjo, 1943 m. išvyko studijuoti Telšių kunigų seminarijon. Sovietų valdžiai 1946 m. ją uždarius tuoj persikėlė į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Vyskupo Kazimiero Paltaroko kunigu įšventintas 1950 m. rugsėjo 24 d.

Vysk. A. Vaičiui teko dirbti įvairiose Telšių vyskupijos parapijose: 1951-1952 m. Plungės vikaru, 1952-1954 m. Klaipėdos vikaru, dviem atvejais (1953 ir 1954 m.) ten ėjo klebono pareigas, 1954-1959 m. Žygaičių (Tauragės r.), 1959-1962 m. Salantų (Kretingos r.), 1962-1965 m. Lauko Sodos (Telšių r.) klebonu, 1965-1973 m. Akmenės klebonu ir Viekšnių dekanato vicedekanu, 1973-1975 m. Telšių Katedros klebonu ir Telšių vyskupijos kurijos kancleriu. 1975 m. spalio 3 d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru - valdytoju, 1982 m. liepos 5 d. šv. popiežiaus Jono Pauliaus II nominuotas tituliniu Sulekto vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštaliniu administratoriumi. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyskupo Liudviko Pavilionio, asistuojant vyskupams Julijonui Steponavičiui, Vincentui Sladkevičiui ir Romualdui Krikščiūnui, 1982 m. liepos 25d. konsekruotas vyskupu. Nuo 1989 m. -  vyskupas ordinaras.

Vysk. A. Vaičius švelniu ir taktišku elgesiu mokėjo sugyventi su visais, ypač dėmesingas buvusiems gimnazijos mokslo draugams. O gindamas tikėjimo ir Bažnyčios dalykus sovietmečiu buvo principingas. Kai buvo paskirtas Salantų klebonu, buvęs agitatorius, kompartijos Kretingos rajono sekretorius pakvietė jį į to komiteto posėdį ir ėmė diskutuoti tikėjimo klausimais. A. Vaičius taip vykusiai atsikirsdavo, kad sekretorius neapsikęsdamas išbėgo iš kabineto, o likę komiteto nariai ėmė šypsotis. Anuo metu ne sykį buvo šantažuojamas sovietinio saugumo. Tačiau jis nujausdavo saugumiečių kėslus, tuoj duodavo suprasti, kieno jie yra atsiųsti, tokiu būdu atsikratydavo galimų kaltinimų, esą žinojęs apie netinkamą veiklą, tačiau nepranešęs.

Dirbdamas vikaru ir klebonu ypač rūpinosi jaunimu ir vaikais, o būdamas klebonu organizavo bažnyčių remontus, pats dirbdamas kartu su darbininkais. Ankstesnės vietos parapijiečiai jo neužmiršdavo – aplankydavo, kad ir nukeltą į tolimą vyskupijos kampą.

Būdamas vyskupu A. Vaičius ėjo įvairias pareigas: 1986-1999 m.  Dvasininkijos kongregacijos narys, 1988-1993 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pavaduotojas, buvo Kunigų gyvenimo ir pašaukimų komisijos pirmininku ir Visuomenės informavimo priemonių komisijos narys. 1989 m. atkūrė Telšių kunigų seminariją, iš kurios įšventino 66 auklėtinius. Iš viso yra įšventinęs 111 kunigų. 1994 m. atkūrė Telšių mažąją kunigų seminariją. 1997 m. vyskupui buvo suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas, 1998 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.

2001 metais vyskupas Antanas Vaičius, sulaukęs 75 metų amžiaus, pagal bažnytinės teisės nuostatus įteikė Popiežiui atsistatydinimo raštą. Tuometinis Popiežius Jonas Paulius II priėmė jo atsistatydinimą ir paskyrė laikinai valdyti Telšių vyskupiją, kol bus paskirtas naujas vyskupas. 2002 metų sausio mėn. 5 d. popiežius Jonas Paulius paskyrė naują Telšių vyskupą dr. Joną Borutą SJ ir vyskupas Antanas Vaičius išėjo į tikrai užtarnautą poilsį, tapo Telšių vyskupu emeritu, tačiau gyvai besidominčiu Lietuvos religiniu, kultūriniu ir visuomeniniu gyvenimu.

Juozas Ambrazevičius savo knygoje „Lietuvos rašytojai“, išleistoje 1938 m. Kaune, rašė apie vyskupą Motiejų Valančių: „ /.../ jėga veržės į dangų su visais ganomaisiais: priimk, Viešpatie, visus, be jų dangus man nebūtų mielas... Viešpatie, ne tik tuos, kurie eina sykiu su manim, bet ir tuos, kurie dar iš paskos ateis“. Šie žodžiai labai tinka ir velioniui vyskupui Antanui Vaičiui, kurio mūsų tarpe nebėra jau dešimt metų, tačiau jo dvasia lieka gyva ir šiandien ir dar ilgai bus prisimintas ateinančiose kartose.