Kronika
2018 m. balandžio mėn. 18 d. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tikėjimo iššūkiai šių dienų visuomenėje“. Konferencijos globėjas Telšių vyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas, organizatoriai – Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Teologijos institutas, Popiežiškasis Laterano universitetas, Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centras. Renginio partneriai: Telšių vyskupijos kurija, Telšių vyskupijos katechetikos centras, Marijos Radijas. Konferencijoje dalyvavo Telšių vyskupijos kunigai, Telšių ir Vilniaus kunigų seminarijų seminaristai, tikybos mokytojai, katechetai, Trečio amžiaus universiteto studentai, grupės ir pavieniai asmenys iš visos Lietuvos. Sausakimšoje salėje, talpinančioje arti trijų šimtų žmonių, konferencija pradėta menine programa, kurios režisierė Laimutė Pocevičienė, o atlikėjai iš Telšių kultūros centro, vadovaujami Ernestos Dargužienės ir Telšių „Žemaitės“ dramos teatro vaikų ir jaunimo grupė „Savi“.
Po meninės programos konferenciją moderuojantis Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Ramūnas Norkus pakvietė įžangos žodį tarti Telšių vyskupijos vyskupą Kęstutį Kėvalą. Ganytojas kreipėsi į gausiai susirinkusiuosius ir pasveikino visus – tiek pranešėjus, tiek ir klausytojus. Vyskupas dalinosi savo įžvalgomis apie tai, kaip dabartinė aplinka nėra palanki tikėjimui ir kaip svarbu išsilaikyti krikščioniškoje tiesoje, kai pasaulyje klestėte klesti reliatyvizmas. Žmonės yra linkę laikytis tik to, kas patinka ir yra patogu. Vyskupas konferencijos dalyviams palinkėjo kalbėtis, diskutuoti, analizuoti ir taip geriau pažinti ir suvokti tikrąją tiesą ir jos esmę.
Romos Popiežiškojo Laterano ir Popiežiškojo Grigaliaus universitetų profesorius kun. br. dr. Gianluigi Pasquale, OFM Cap. gvildeno temą: „Tikėjimo iššūkiai šiandienos visuomenėje: antropologinė ir teologinė analizė“. Pranešime, kurį iš italų kalbos vertė mons. prof. Arvydas Ramonas, profesorius kalbėjo apie technologijų amžiaus tikrovę ir technikos įtaką žmogaus gyvenime. Tikėjimas tampa iššūkiu, o Bažnyčia neuri nustoti skelbti tiesą apie amžinąjį gyvenimą – dangų, skaistyklą ir pragarą. Žmogus išgyvena krizę, ieškodamas laimingo gyvenimo ir vis sunkiau rasdamas, be tikėjimo, atsakymą ir esminius būties klausimas. Progresas ir technika nepajėgia patenkinti žmogaus dabartiniame pasaulyje. Šiuolaikinis žmogus turi didžiulių baimių – senatvės, ateities, mirties, santykių, atsakomybės baimės. Sekuliarizacija atima iš žmogaus dvasinę ramybę ir užpildo žmogaus egzistenciją pasaulio dvasia – nerimu. Bažnyčia yra pagalba žmogui, kad jis gyventų laimingas žemėje ir tą laimę turėtų amžinybėje.
VDU Katalikų teologijos fakulteto profesorius kun. dr. Rimas Skinkaitis analizavo antropocentrizmo iššūkius tikėjimui. Pranešime profesorius gvildeno dabartinio žmogaus suvokimą apie tiesą – tiesa tai, ką aš laikau tiesa. Nykstantis žmogaus santykis su Dievu pastato jį patį į centrą – aš visada teisus. Toks nusiteikimas reiškia, kad Dievas tarsi tampa žmogaus laimės priešu. Dievas – žmogaus laimės kūrėjas, staiga tampa tuo, kuris trukdo gyventi laimingai. Norma – žmogus ir tai tampa didžiuoju iššūkiu dabarčiai, nes toks autoritetas nežiūri tiesos, tik savų interesų. Dažnai visuomenė vertina dalykus tik pagal išvaizdą – gražu ar negražu. Naudinga – nenaudinga dažnas kriterijus, sprendžiant esminius gyvenimo klausimus. Lektorius siūlė klausantiesiems prisitaikyti Emauso mokinių metodiką – būti šalia žmogaus, leisti jam išsikalbėti ir padėti susivokti tikrojoje tiesoje. Labai svarbu nebijoti tiesos ir jos ieškoti remiantis dieviškuoju autoritetu. Žmogus trokšta tikro peno ir tą peną gali duoti tiktai Dievas, kurio tiesoje žmogus tampa iš tikrųjų laisvas.
Klaipėdos universiteto ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos profesorius mons. A. Ramonas kalbėjo apie krikščionybės iššūkius postmodernizme ir analizavo asmeninio žmogaus santykio su transcendencija problemas. Profesorius išryškino sekuliarizacijos įsigalėjimą – žmogus nebeturi esminio poreikio – palaikyti ryšį su transcendencija. Toks nusiteikimas tampa dabarties realybe – šių dienų ateistai šaiposi, tyčiojasi iš Krikščionybės, Bažnyčios. Dievas tampa nereikšmingas, o tada galima naikinti visa, kas susisiję su transcendencija. Postmodernistinėje visuomenėje įsigali „karnavalų“ stilius, kas griauna žmogaus orumą ir gimdo netikrumą, nuvertina asmenį. Tikėjimas gimdo drąsą būti savimi, o ne tuo, kuo dedamasi. Šių dienų žmogus, santykyje su Dievu – galutiniame variante bus tuo, ką savo apsisprendimais bus patys sukūrę.
Apie lietuviškąją pagonybę ir naują gyvenimą krikščionybėje įžvalgomis dalinosi Klaipėdos universiteto ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos docentas, kan. dr. Vladas Gedgaudas su dviem savo asistentais Gintaute Kazlauskiene ir Albinu Šiaudvyčiu. Pranešime buvo gvildenama, kaip naujoji pagonybė pasireiškia šių dienų visuomenėje. Buvo kalbama apie pagonybės ir krikščionybės raišką šių dienų Lietuvoje. Krikščionybė aiškiai kalba apie santykio kūrimą, o pagonybė – religija be Dievo, kuria tik atitinkamus žmogiškus papročius. Tokia pagoniška samprata – patogu ir praktiška. Krikščionybėje žmogus gilinasi į dvasingumą, išlaiko bendruomeniškumą ir aiškiai nurodo kryptį - ant kokio pagrindo jis turi statyti savo egzistenciją. Per sukūrimą ir Dievo apreiškimą, skirtingai nei pagonybėje, Dievo visagalybė ir laisvė atskyrė žmogų nuo pasaulio ir padarė jį ne pasaulio dalimi, bet asmeniu.
Po visų pranešimų vyko konstruktyvi ir įdomi diskusija, kurioje buvo gvildenama daug ir įvairių, su konferencijoje skaitytais pranešimais susijusių, temų, lektoriai atsakinėjo į klausytojų pateiktus klausimus.
Konferencijai baigiantis visiems dalyviams – pranešėjams bei klausytojams nuoširdžiai padėkojo ir konferencijos sėkme pasidžiaugė konferencijos moderatorius, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Ramūnas Norkus.
Po konferencijos jos dalyviams buvo surengta nuotaikinga agapė.
