Kronika
Kanauninko Juozapo NIŪNIAVOS 100-ųjų mirties metinių minėjimas Tveruose (2018-02-04)
Paskelbta: 2018-02-05 14:47:31
Kanauninko Juozapo Niūniavos 100-ųjų mirties metinių minėjimas Tveruose. Jubiliejinių metų pradžia.
1918 metų sausio 30 dieną Tveruose mirė, Žemaičių vyskupijos kanauninkų kapitulos narys, kanauninkas ir dekanas Juozapas Niūniava – Tverų bažnyčios statytojas (1897 m.).
Prabėgus 100 metų, vasario 4 dieną, Tverų šventovėje rinkosi dabartiniai parapijos gyventojai, svečiai ir garbūs kraštiečiai, velionio kunigo artimieji.
Sveikindamas susirinkusiuosius parapijos klebonas doc. dr. Saulius Stumbra, džiaugėsi, jog sulaukę garbingų svečių, gražiai susirinkę į šią iškilmę, tariame nuoširdų „Ačiū“ bažnyčios statytojui kan. Juozapui Niūniavai, už pastatytą Tveruose bažnyčią.
Apeigoms vadovavo popiežiškosios garbės prelatas dr. Juozas Šiurys. Homilijoje garbus svečias akcentavo, kaip svarbu yra statyti Bažnyčią. Ne tik iš plytų ar medienos, bet svarbu, kad Bažnyčia būtų pastatyta žmogaus gyvenime. Garbus kanauninkas pastatė sau paminklą – didžiausią medinę bažnyčią Lietuvoje, kurioje jau 120 metų renkasi Dievo tauta sekmadienio maldai, ateina krikštui, santuokai, čia neša savo mirusiuosius, išgyvena savo gyvenimo džiaugsmus ir skausmus prie malonėmis garsaus Dievo Motinos paveikslėlio. Anot pamokslininko, mums tenka uždavinys rūpintis, kad Dievo namai būtų gražūs, kad jie kviestų ir vienytų visus.
Šventosiose Mišiose giedojo Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos choras, vadovaujamas Ernestos Dargužienės. Skambios giesmės vilnijo didingos bažnyčios skliautais, keldamos aukštyn tikinčiųjų širdis.
Garbius svečius ir susirinkusius sveikino Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas, džiaugdamasis, jog garbingi ir prakilnūs parapijos jubiliejai, padėjo Tverams tapti mažaja kultūros sostine.
Po šv. Mišių aukos gimnazijos jaunimas, vadovaujamas tikybos mokytojos Lijanos Norvaišienės, parodė meninę programėlę, kurioje kėlė labai svarbų klausimą: o kas aš esu Bažnyčioje? Ir kas man yra Bažnyčia?
Šventinį minėjimą apvainikavo procesija skambant „Visų Šventųjų“ litanijai į senasias Tverų kapines, kur ir palaidotas kan. Juozapas Niūniava. Skambi „Marija, Marija“ giesmė aidėjo miestelio kalvomis pavesdama velionį ir visus šventės dalyvius Dievo Motinos globai.
Prabėgus 100 metų, vasario 4 dieną, Tverų šventovėje rinkosi dabartiniai parapijos gyventojai, svečiai ir garbūs kraštiečiai, velionio kunigo artimieji.
Sveikindamas susirinkusiuosius parapijos klebonas doc. dr. Saulius Stumbra, džiaugėsi, jog sulaukę garbingų svečių, gražiai susirinkę į šią iškilmę, tariame nuoširdų „Ačiū“ bažnyčios statytojui kan. Juozapui Niūniavai, už pastatytą Tveruose bažnyčią.
Apeigoms vadovavo popiežiškosios garbės prelatas dr. Juozas Šiurys. Homilijoje garbus svečias akcentavo, kaip svarbu yra statyti Bažnyčią. Ne tik iš plytų ar medienos, bet svarbu, kad Bažnyčia būtų pastatyta žmogaus gyvenime. Garbus kanauninkas pastatė sau paminklą – didžiausią medinę bažnyčią Lietuvoje, kurioje jau 120 metų renkasi Dievo tauta sekmadienio maldai, ateina krikštui, santuokai, čia neša savo mirusiuosius, išgyvena savo gyvenimo džiaugsmus ir skausmus prie malonėmis garsaus Dievo Motinos paveikslėlio. Anot pamokslininko, mums tenka uždavinys rūpintis, kad Dievo namai būtų gražūs, kad jie kviestų ir vienytų visus.
Šventosiose Mišiose giedojo Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos choras, vadovaujamas Ernestos Dargužienės. Skambios giesmės vilnijo didingos bažnyčios skliautais, keldamos aukštyn tikinčiųjų širdis.
Garbius svečius ir susirinkusius sveikino Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas, džiaugdamasis, jog garbingi ir prakilnūs parapijos jubiliejai, padėjo Tverams tapti mažaja kultūros sostine.
Po šv. Mišių aukos gimnazijos jaunimas, vadovaujamas tikybos mokytojos Lijanos Norvaišienės, parodė meninę programėlę, kurioje kėlė labai svarbų klausimą: o kas aš esu Bažnyčioje? Ir kas man yra Bažnyčia?
Šventinį minėjimą apvainikavo procesija skambant „Visų Šventųjų“ litanijai į senasias Tverų kapines, kur ir palaidotas kan. Juozapas Niūniava. Skambi „Marija, Marija“ giesmė aidėjo miestelio kalvomis pavesdama velionį ir visus šventės dalyvius Dievo Motinos globai.
