Kronika

2017 12 25

Mieli Žemaičiai, brangūs broliai ir seserys,

Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų iškilmės! Tai nuostabus slėpinys, kurį švenčiame: Dievas Tapo žmogumi. Dangaus ir žemės Viešpats tapo vienu iš mūsų. Jis tapo įsikūnijusiu Dievu. Mes Jį galime matyti, paliesti ir girdėti. Išsipildė gražiausia žmonijos svajonė – regėti mus aplankiusį Dievą. Išsipildė ilgesys pakalbinti Kūrėją.

Kad Kalėdos įvyktų, Dievas turėjo apsispręsti aplankyti šią žemę. Tai Jis padarė iš meilės žmogui, iš meilės mums kiekvienam. Tai reiškia, kad Jis atėjo į neramybės ir įtampos vietą. Kūrėjui tai didžiulis nusižeminimas: Jis pasilenkė prie žmogaus ir švelniai priartėjo prie mūsų. Kam Jis tą darė?

Dievas prisiėmė žmogaus vargą, kad jį palengvintų – dar daugiau, kad jį perkeistų. Jis pakvietė žmones žiūrėti į pasaulį dieviškomis akimis – meilės žvilgsniu. Jis kvietė pakeisti savo širdį ir žvelgti į kitą žmogų su gailestingumu ir giedrumu: pastebėti vargšus ir būti jautriems savo artimui. Dievas apsisprendė, kad mes apsispręstume.

<>Ar Dievo įsikūnijimas pasibaigė po trisdešimt trejų metų, ar vis dar tęsiasi? Bažnyčia yra mistinis Kristaus Kūnas, per kurį toliau pasaulyje įsikūnija Dievo dvasia ir Jo malonė. Eucharistija yra Kristaus Kūnas, kurį mes galime ragauti ir su dėkingumu žvelgti į Jį adoracijos maldoje. Jėzus ir toliau yra šalia mūsų. Mes Jį galime regėti ir girdėti savo širdyje, ypač skaitydami Dievo Žodį. Ir kas nuostabiausia – mes patys galime būti Jo įsikūnijimo dalininkais, jei apsisprendžiame būti Kalėdų stebuklo bendradarbiai.

Šv. Paulius laiške Romiečiams primena pranašo Izaijo žodžius: „Ateis Jesės atžala, tasai, kuris pakils valdyti pagonių, ir juo vilsis pagonys.”„Ir tada priduria: „Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties“ (Rom 15, 12–13). Tad saugokime savo širdyse tikėjimą, džiaugsmą, ramybę ir viltį. Neleiskime niekam išvogti iš mūsų šių brangių Kalėdų dovanų. Branginkime tikėjimo Dievu lobį, viltį savo kraštu ir pasitikėjimą savimi. Įkūnykime tai kasdienybėje, kad Kalėdos taptų gyvenimo būdu. Tik per mus ir mūsų apsisprendimą džiaugsmui Kalėdos ir toliau tęsis pasaulyje. Dievui ir mylimai Tėvynei Lietuvai, žengiančiai į Nepriklausomybės 100-mečio jubiliejaus metus, įteikime dovaną – būkime žmonės, „pertekę vilties“. Padovanokime Dievui ir apsisprendimą žvelgti į savo šeimas, jaunimą ir vaikus mylinčiu žvilgsniu. To Jis norėjo iš mūsų aplankydamas šią žemę. To Jis norėjo, kad mūsų „džiaugsmui nieko netrūktų!“ (Jn 15, 11).

Su Šventomis Kalėdomis!

† Kęstutis Kėvalas