Kronika
2017 m. rugsėjo mėn. 21 d.
Šv. apaštalo Mato šventė
Brangūs broliai ir seserys, Telšių vyskupijos tikintieji,
mūsų Viešpats Jėzus Kristus, vaikščiojęs šios žemės keliais, telkė savo mokinius į meilės bendruomenę. Jis ragino žmones tapti Dangiškojo Tėvo sūnumis ir dukromis, priimti Gerąją Naujieną ir gyventi Dievo vaikų gyvenimą. Iki šios dienos Kristus rūpinasi savo kaimene ir slaptingu malonės veikimu kreipia mus visus į Tėvo glėbį. Mūsų krašte vienas iš šio meilingo vedimo priminimų yra Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejus, kurį šiemet švenčiame. Dievo Dvasia įkvėpė garbingus mūsų protėvius drąsiai žengti į Bažnyčios šeimą su prašymu Konstancos Visuotiniame Susirinkime įsteigti Žemaitijoje vyskupiją ir paskirti jai ganytoją. Nuo to laiko čia tikintieji būrėsi į parapijas ir tapo didelės Bažnyčios šeimos dalimi. Ir tada, ir dabar šios didžios bendruomenės vyriausiasis ganytojas popiežius toliau skiria vyskupus būti Kristaus tarnystės dalininkais.
Dėkojame Dievo Apvaizdai, kuri dovanojo mums tokių didžių, šio krašto atmintyje gyvai įsitvirtinusių vyskupų: Merkelį Giedraitį ir Motiejų Valančių, vėliau naujai sukurtos Telšių vyskupijos vyskupą Justiną Staugaitį, Dievo tarną Vincentą Borisevičių ir Antaną Vaičių. Visi čia besidarbavę ganytojai paliko kilnios savo tarnystės žymę, liudydami, kad Viešpats nesiliauja rūpintis savąja tauta.
Prieš keletą mėnesių Viešpaties kvietimas per popiežiaus Pranciškaus rankas pasiekė ir mane – vykti vyskupo koadjutoriaus pareigoms į Telšius. Su jauduliu ir išgąsčiu priėmiau šią žinią, žinodamas, kad tai, į ką esu šaukiamas, pranoksta žmogiškas mano jėgas. Galiausiai žinia, kad tampu Telšių vyskupijos ordinaru, nejučia širdyje išsiveržia prašymu Jums, brangieji, pasimelsti už mane.
Su didele pagarba ir dėkingumu prisimenu savo mokytojus vyskupiškoje tarnystėje Kaune arkivyskupus Sigitą Tamkevičių SJ ir Lionginą Virbalą SJ. Pradėdamas Telšių vyskupijoje eiti garbingas ir daug išminties bei jėgų pareikalausiančias pareigas, noriu nuoširdžiai padėkoti vyskupui Jonui Borutai SJ, jausdamas, kiek meilės ir ištvermės reikėjo padovanoti, kad būtų sukurtos ir atnaujintos vyskupijos pastoracinės struktūros, parapijų bendruomenės, naujai restauruotos svarbiausios vyskupijos šventovės – Telšių katedra bei Žemaičių Kalvarijos bazilika, atnaujinta Telšių kunigų seminarija. O svarbiausia – sėtas Dievo Žodis žmonių širdyse, kuris toliau neša vaisių, slėpiningos Dievo malonės stiprinamas.
Prašau Jūsų, brangūs Telšių vyskupijos broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, pastoracijoje besidarbuojantys pasauliečiai, civilinės valdžios atstovai bei visi Kristų mylintieji, ir toliau telktis į darbą, kad mūsų krašte stiprėtų tikėjimo įkvėpimas, vienybė ir entuziazmas kurti. Galiausiai norėtųsi pabrėžti, ką manau, ko iš mūsų visų Viešpats prašo šiame laike – tai stiprinti krikščioniškąją viltį. Artėjant mūsų Tėvynės nepriklausomybės 100 metų jubiliejui turime atminti, kad be vilties, įsišaknijusios Viešpaties pažaduose, laisvės žygis nebūtų įmanomas. Tuo drąsinu ir pats save vyskupiškuoju šūkiu pasirinkęs Velykų sekvencijoje girdimus žodžius: „Kristus mano viltis.“
Savo ganytojiškąją tarnystę patikiu Švč. Mergelės Marijos globai ir šv. Justino, Telšių vyskupijos globėjo, užtarimui! Sveikinu Jus visus šv. apaštalo Pauliaus palinkėjimu: „Malonė Jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!“ (1 Kor 1, 3).
† Kęstutis Kėvalas
Telšių vyskupas
