Kronika

Sausio 18 d. prasidėjo kasmetė maldų už krikščionių vienybę savaitė. Ekemenizmas – tai pastangos išreikšti krikščionių vienybę bendru tikėjimu, siekti suratėjimo, bendravimo ir suvienijimo, kaip galutinio tikslo, kad būtų atkurta ir pasiekta išoriškai regima Bažnyčios vienybė. Siekiant šios malonės ir ramybės, ketvirtadienį, sausio 20 d., 19 val. Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko ekumeninės (krikščionių vienybės) pamaldos. Jose kartu dalyvavo krikščioniškų konfesijų – katalikų ir evangelikų liuteronų – dvasininkai: katalikų bažnyčios Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Tauragės katalikų parapijos klebonas dekanas kan. A. Bridikis, kunigai K. Petravičius, A. Lazarevas, A. Žygaitis, K. Žutautas bei diak. H Šneideraitis, Tauragės Evangelikų liuteronų parapijos kunigas M. Dikšaitis bei diak. K. Skausmenis. Visi susirinkusieji maldavo atkuri vienybę tarp visų, kurie išpažįsta Jėzų Kristų kaip visos žmonijos Viešpatį ir Išganytoją.

Per ekumenines pamaldas skambėjo ir tokie žodžiai: „Gailestingasis Dieve, tegul tavo Dvasia, kuri gaivina kiekvieną širdį, sugriauna mus skiriančius barjerus, kad liautųsi įtarinėjimai ir pasitaikančios neapykantos, kad tavo žmonės, išgydyti iš nesutarimų galėtų gyventi teisingai ir taikiai.“ Šis maldavimas tarsi atvėrė visų ausis ir širdis, kad kiekvienas galėtų išgirsti skelbiamą žodį, kuriuo dalijosi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kalbėjęs apie katalikų, evangelikų liuteronų, stačiatikių vienybę ir skirtumus, kuriuos sukuriame mes patys nemokėdami gyventi Meilės dvasia. Juk kiekvienam reikia išmokti dalytis au alskančiu savo duona, priglobti vargšą ar benamį, aprengtį, ką pamačius nuogą, neatsukti nugaros – nesvarbu, ar tai būtų katalikas, ar liuteronas.

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ toliau ragino visus būti Dievo šeimos nariais – aktyviais tikinčiaisiais, mokančiais gyventi Dievo Meilės dvasia.

Turime pripažinti, kad be galo reikalinga nuoširdži ir nuolatinė malda. O ta malda, kai kartu po vienu stogu meldžiasi skirtingų konfesijų dvasininkai ir tikintieji, leidžia pajusti Dievo galybę ir širdyse įžiebia dieviškos meilės ugnį, sudeginančią nesupratimo, nepasitikėjimo, o kartais ir pagiežos užtvaras.

Maldų už krikščionių vienybę savaitė jau tapo gražia tradicija. Tos ekumeninės savaitės maldose prašoma, kad Dievas padėtų užgydyti pasaulyje esančių nesutarimų padarytas žaizdas, šalintų priešiškumą atsiradusį tarp krikščionių dėl bažnyčių susiskaldymo, padėtų įveikti nesantaiką. Norėtųsi, kad ši vienybės malda nevirstų mūsų gyvenimuose tik aštuoniomis dienomis, o tęstųsi nuolat. Juk Viešpats nori, kad būtų viena kaimenė ir vienas vienas ganytojas, todėl stengiasi suvienyti visus krikščionis tikra meilės ir vienybės dvasia.

Ir pasibaigus šios ekumeninės savaitės maldoms, likime kupini Meilės dvasios Dievui ir šalia esančia - perženkim per savo aroganciją ir teisumą. Tuomet pastebėsime, kad kiekviena krikščioniška bažnyčia, kiekviena tradicija per laiką yra sukaupusi turtingą dvasinio paveldo lobyną, kuris yra tarsi palaiminimas, teikiantis viltį tolimesnei krikščionybės egzistencijai, postūmis geriau darbuotis Dievo Karalystės ir visos tautos gerovės labui. Tad dalinkimės savo patirtimi, pažinkime kitokio tikėjimo žmogų ir išmokime pamilti jį – taip kursime Dievo Karalystę žemėje

Telšių vyskupijos kurija