Kronika
2016 m. lapkričio mėn. 23 dieną LR Seime vyko mokslinė respublikinė konferencija, skirta 1918 m. Vasario 16-osios akto signataro, pirmojo Telšių vyskupijos vyskupo 150-osioms gimimo metinių paminėjimui. Ta proga, prieš konferenciją, buvo atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“ Vitražo galerijoje (I rūmuose). Parodą atidarant visi buvo pasveikinti muzikiniu kūriniu, o į susirinkusiuosius kreipėsi ir pačią parodą pristatė parodos organizatoriai, ir savo mintimis apie šią iškilią asmenybę pasidalino LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, giminaičių vardu kalbėjo Darius Staugaitis. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos, leidiniai, dokumentų kopijos – visa, kas susiję su Justino Staugaičio asmenybe, veikla, jo artimaisiais, bendražygiais, bičiuliais. Parengta paroda puikiai atspindi iškilios asmenybės gyvenimo kelią ir plačius veiklos barus valstybėje bei Bažnyčioje. Į Parodos atidarymą ir konferenciją atvyko būrelis vyskupo Just. Staugaičio giminaičių, Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė ir klierikai, keletas Telšių vyskupijos kunigų ir pasauliečių.
Po parodos atidarymo, Kovo 11-osios Akto salėje (I LR Seimo rūmuose) vyko mokslinė konferencija „Dvasininkas valstybės kūrimo darbe: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo Pirmininkui, vyskupui Justinui Staugaičiui – 150”.
Konferencijai pirmininkavo Seimo narys prof. dr. Arūnas Gumuliauskas ir dr. Artūras Svarauskas. Pradžioje visus konferencijos dalyvius pasveikino LR Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Jis pasidžiaugė vykstančia moksline konferencija ir priminė, jog šis renginys vyksta būtent lapkričio mėn. 23 dieną – ši diena kito Vasario 16-osios Akto signataro – Jono Basanavičiaus gimtadienis, kuriam šiemet būtų sukakę 165-eri ir Lietuvos kariuomenės diena. Seimo Pirmininkas kalbėjo apie svarbumą prisiminti įžymias asmenybes ir nuolat mokytis iš jų pasiaukojimo idealams ir darbo vardan Tėvynės Lietuvos.
Apie renginius, skirtus Just. Staugaičio paminėjimui kalbėjo ir išsamiai apie jau įvykusius papasakojo buvęs LR Seimo narys ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas bei darbo grupės, kuri organizavo Just. Staugaičio minėjimą, vadovas Raimundas Paliukas. Jis pasidžiaugė renginių sėkme tiek Signataro tėviškėje Tupikuose, Žvirgždaičiuose ir Zyplių dvare, Šakių rajone, tiek tarptautiniu renginiu Seinuose, Lenkijoje, taip pat minėjimu Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Dalinosi įspūdžiais iš neseniai Telšiuose vykusios tarptautinės respublikinės mokslinės konferencijos, kuri vyko Just. Staugaičio rūpesčiu, pastangomis ir lėšomis statytoje parapijos ir kanauninkų kapitulos salėje (dabar Telšių dramos teatras). Jis dėkojo visiems prisidėjusiems prie parodų ir renginių rengimo: LR Seimo kanceliarijai, Signatarų namams, Lietuvos istorijos institutui, Telšių vyskupijos vyskupui J. Borutai SJ, Lietuvos konsulatui Seinuose, Šakių ir Telšių merams, Vyskupo Just. Staugaičio giminaičiams. Renginiai buvo turiningi, puikiai suorganizuoti, kartu vyko ir mokslinės konferencijos. Baigdamas pasisakymą, R. Paliukas visiems palinkėjo geros konferencijos ir nuoširdaus darbo Lietuvos labui, vyskupo Just. Staugaičio ir kitų didžių veikėjų pavyzdžiu.
Signatarų namų atstovė dr. Vilma Bukaitė nagrinėjo Justino Staugaičio veiklą jam tapus vienu iš dvidešimties Lietuvos tarybos narių. Ji sutelkė dėmesį į šią asmenybę kaip į Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarą. Lektorė vardino daugybę šio asmens nuveiktų darbų, parodytų iniciatyvų, įtakotų sprendimų, kurie aktualūs ir mūsų dienomis. Buvo išryškintas jo veiklumas, geras dalykų išmanymas ir puikus politinis Lietuvos situacijos suvokimas.
Apie kunigo Justino Staugaičio pasaulietines pasijas: tautą, politiką ir diplomatiją kalbėjo Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Jis išryškino to meto sudėtingą padėtį ir situaciją. Just. Staugaitis sugebėjo plačiai žvelgti į to meto realijas ir ieškojo geriausių būdų jaunai valstybei Lietuvai išsikovoti lygiavertiškumą Europoje tarp kitų valstybių. Jo pastangos ir nuveikti darbai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos demokratijos ir valstybingumo ugdymo, formavimo ir įtvirtinimo.
Išsamiai parlamentinio Lietuvos gyvenimo realijas 1920–1926 metais išnagrinėjo ir toje srityje kunigo Just. Staugaičio veiklą apžvelgė Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkas, istorikas dr. Artūras Svarauskas. Jis išryškino, jog visuose to meto Lietuvos seimuose Just. Staugaitis buvo vienas iš aktyviausių veikėjų, buvęs seimų vicepirmininku, o paskutiniųjų dviejų – pirmininku. Jis daug prisidėjo prie vykdomos žemės reformos, Konstitucijos kūrimo ir kitų, tuo metu Lietuvai svarbių politinių įvykių ir klausimų sprendimų.
Lietuvos edukologijos universiteto docentas dr. Mindaugas Tamošaitis skaitė pranešimą tema „Justinas Staugaitis ir jo aplinka politinių sąjungininkų bei oponentų akimis parlamentinėje ir prezidentinėje Lietuvoje“. Pranešime nuodugniai nušviesta to meto politinė padėtis ir pristatytas Just. Staugaičio indėlis, kuriant demokratiją ir valstybingumo sampratą Lietuvoje.
Antroje konferencijos dalyje, po kavos pertraukos, buvo skaitomi dar trys pranešimai.
Justiną Staugaitį – pirmąjį Telšių vyskupijos vyskupą ordinarą išsamiai pristatė ir jo veiklą nuodugniai išnagrinėjo dabartinis Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas LKMA akademikas, doc. dr. J. Boruta SJ. Jis kalbėjo apie Just. Staugaičio paskyrimo vyskupu į Telšius aplinkybes ir jo per septyniolika vyskupavimo metų nuveiktus milžiniškus darbus – įsteigtą kunigų seminariją, pastatytą Kurijos pastatą, kurtas naujas parapijas, organizuotus eucharistinius, kurių buvo trys, ir kitokius kongresus bei masinius religinius renginius. Vyskupas kalbėjo apie pirmojo ganytojo plačius užmojus, jo iniciatyvumą ir pasiektus puikius rezultatus sielovados, švietimo ir labdaros srityse.
Apie tai kaip Just. Staugaitis, būdamas kunigu Marijampolėje ir kitur Lietuvoje, kūrė katalikiškas organizacijas ir draugijas, nuodugniai susirinkusiesiems pristatė Lietuvos istorijos instituto ir LKMA mokslininkas, istorikas dr. Algimantas Katalius. Būtent Just. Staugaičio iniciatyva atsirado pirmasis vaikų darželis ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje. Jis įkūrė sėkmingai veikusią švietimo „Žiburio“ draugiją, ženkliai prisidėjo prie ūkininkų „Žagrės“ draugijos kūrimo ir veiklos plėtros. Jam rūpėjo labdaros draugijos, mokyklos, vaikų auklėjimas, žmonių švietimas ir lavinimas.
Nuodugniai ir įdomiai savo temą nagrinėjo Lietuvos edukologijos universiteto doktorantas Algis Bitautas. Jis pristatė devintų – dvyliktų klasių mokyklinius istorijos vadovėlius, iš kurių Lietuvos mokyklose mokoma istorijos. Pranešėjas kalbėjo kaip tuose vadovėliuose yra pristatoma Katalikų Bažnyčia, jos veikla bei žymesnieji dvasininkai. Nagrinėdamas Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijos štrichus, lektorius pristatė vadovėliuose pateiktą informaciją ir apie Just. Staugaitį.
Po abiejų konferencijos dalių vyko įdomios ir gyvastingos diskusijos ir pasisakymai. Konferencijos pabaigoje apibendrinamąjį žodį tarė ir visiems padėkojo bei konferencijos vyksmu pasidžiaugė, pirmininkaujantysis LR Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas.
Lapkričio mėn. 24 dieną Vyskupas Justinas Staugaitis buvo paminėtas ir LR Seimo posėdyje Seimo plenarinių posėdžių salėje, II rūmuose. 10 val., plenarinio posėdžio pradžioje, apie šią iškilią asmenybę savo mintimis su seimo nariais pasidalino ir išsamiai jį kaip politiką ir dvasininką pristatė Telšių vyskupijos vyskupas LKMA akademikas, doc. dr. J. Boruta SJ ir istorikas dr. Artūras Svarauskas.
Tos pačios dienos vakarą, prieš 18 val. Šventąsias Mišias, vyskupas J. Boruta SJ su keletu kunigų ir jaunaisiais ateitininkais bei nemažu būreliu tikinčiųjų, nunešė iš LR Seimo parvežtą, Seimo pirmininko perduotą, gelių puokštę prie vyskupo Justino Staugaičio kapo. Pirmojo Telšių vyskupijos ganytojo, Vasario 16-osios Akto Signataro žemiškieji palaikai ilsisi Telšių vyskupijos Katedros kriptoje. Prie iškilios asmenybės kapo vyskupas J. Boruta SJ vadovavo maldai, padėjo pagerbimui skirtas gėlės ir priminė šios asmenybės svarbą ir indėlį visai Lietuvai bei Telšių vyskupijai.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
