Kronika
Švenčiant Žemaitijos christianizacijos pradžios 600 metų sukakties ir visoje Bažnyčioje minimus Tikėjimo metus kovo 2 d. prie apaštalų kapų Romoje atvyko visų Telšių vyskupijos parapijų ir visų savivaldybių atstovai - per 600 maldininkų. Jų skaičius priminė, kad prieš 600 metų buvo pradėta Žemaitijos evangelizacija. Jubiliejinės piligrimystės programoje piligrimai meldėsi Romos didžiosios bazilikose, katakombose, taip pat Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, kurioje saugomos prie Žemaitijos christianizacijos daug prisidėjusių jėzuitų įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos relikvijos ir kurioje taip pat palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila.
Iki trečiadienio, kovo 6 d., trukusi žemaičių piligrimystė Romoje, iškilmingai pradėta sekmadienio (kovo 3 d.) rytą Šv. Petro bazilikoje aukotomis šv. Mišiomis ir malda prie apaštalo šv. Petro kapo. Šv. Mišias aukojo rinkti naujo popiežiaus į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas kard. Audrys Juozas Bačkis, Telšių vysk. Jonas Boruta ir jo pagalbininkas vysk. Linas Vodopjanovas. Mišių pradžioje visus pasveikino Šv. Petro bazilikos arkikunigas kard. Angelo Comastri.
Svarbiausias žemaičių jubiliejinės piligrimystės momentas buvo Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginės šventės šv. Mišios, pirmadienio (kovo 4 d.) rytą aukojamos Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje. Šv. Kazimiero šventės šv. Mišioms vadovavęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ homilijoje pirmiausia priminė Žemaitijoje nuo seno gyvą šv. Kazimiero kultą, kurio pagrindinis židinys nuo devynioliktojo amžiaus yra Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia. Toliau, cituojant Zenoną Ivinskį, homilijoje buvo prisiminta šventojo Karalaičio biografija, o taip pat šv. Kazimiero mirties 400 m. sukaktis ir šia proga palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva surengtas iškilmingas minėjimas švęstas 1984 m. kovo 4 d. Vysk. Jonas Boruta perskaitė ta proga sakytos Jono Pauliaus II homilijos ištrauką.
Antradienį, kovo 5 d., žemaičiai piligrimai lankė Šv. Sebastijono katakombas, į kurias dėl pirmaisiais krikščionybės amžiais vykusių persekiojimų ir kankinių kapų išniekinimo buvo perkelti Romos Bažnyčios kolonomis vadinamųjų dviejų apaštalų, Petro ir Pauliaus, žemiškieji palaikai. Vėliau, praėjus pavojams, jų kūnai buvo grąžinti į pirmąsias palaidojimo vietas – Petro prie Vatikano kalvos, Pauliaus prie Ostijos kelio, už miesto mūro. Tą dieną kiekvieną piligrimų grupė turėjo galimybę švęsti šv. Mišias, virš katakombų esančioje Šv. Sebastijono Bazilikoje.
Paskutinė žemaičių piligrimystės dvasinė stotis Romoje trečiadienį (kovo 6 d.) buvo Šv. Pauliaus už Mūrų bazilika, kurioje dar kartą susitikę visi žemaičių piligrimai meldėsi šv. Mišiose prie tautų apaštalo šv. Pauliaus kapo, dėkodami už Tikėjimo dovaną, už piligrimystės patirtį ir svarbiausia už Krikšto dovaną, išreiškiančią tikėjimą Kristumi, priėmimą Jo Evangelijos žinios ir dovanojimą naujo gyvenimo.
Maldingą kelionę turėjo vainikuoti dalyvavimas bendrojoje Popiežiaus audiencijoje, tačiau taip išėjo, kad Žemaitijos maldininkai atvyksta prie jau tuščio sosto. Gal tai ir elegantiškas Žemaičių vyskupystės išskirtinumo priminimas. Juk vyskupiją paskutinei pagoniškai teritorijai Europos žemyne įsteigė Bažnyčios susirinkimas. Tuo kelionė buvo didesnė paskata žemaičiams prie apaštalų Petro ir Pauliaus kapų melstis už Bažnyčią, už konklavą, už buvusį ir už būsimą Popiežius.
Maldinga žemaičių kelionė į Romą pradėta planuoti prieš pusantrų metų jau baigėsi, bet ji nesibaigė keliavusiųjų širdyse. Iš Romos grįžo didelė žemaičių piligrimų grupė, daugiau kaip šeši šimtai žmonių.
