Kronika
2016 m. vasario 2 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje, kaip įprasta, buvo švenčiami kasmėnesiniai atlaidai bei Grabnyčios, Kristaus paaukojimo Šventykloje šventė. Tą dieną taip pat buvo meldžiamasi už vienuolius, vienuoles bei pašaukimus į vienuolinį luomą. 12 val. pagrindinėms iškilmių Šv. Mišioms, kuriose dalyvavo ir Dievui pašvęstojo gyvenimo atstovai iš Telšių vyskupijos teritorijoje esančių įvairių kongregacijų namų, vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ. Koncelebravo Mažeikių dekanato dekanas, Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas ir kiti šio dekanato kunigai, kadangi tą dieną atlaiduose atstovavo būtent šio dekanato kunigai ir tikintieji, Kretingos parapijos klebonas br. kun. Antanas Blužas OFM, liturgijoje patarnavo keturi diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Šv. Mišių metu giedojo Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Algio Pleškio, giedotojams talkino Žemaičių Kalvarijos Šventovės vargonininkė Kristina Kondratavičienė. Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas.
Prieš Šv. Mišias procesijos būdu į Baziliką buvo einama pro jubiliejines Gailestingumo duris, kalbama Gailestingumo metams skirta malda, šventinamos grabnyčinės žvakės. Vyskupas pačioje pradžioje pakvietė visus atvykusius piligrimus pasitikėti Dievo Gailestingumu ir patiems būti gailestingiems, mokantis atleisti ir nuoširdžiai mylėti vieni kitus. Kristaus paaukojimo Šventykloje šventė – Grabnyčios būtent tai primena, nes šventinamos žvakės nurodo aiškų tikslą – būti Kristaus šviesos nešėjais pasaulyje.
Sakydamas pamokslą vyskupas J. Boruta SJ kalbėjo apie visų tikinčiųjų, ne tik Dievui pašvęstųjų, pagrindinį uždavinį – skleisti evangelinę žinią ir išlikti šviesos žiburiais šių dienų pasaulyje. Pamokslininkas išsamiai susirinkusiems pristatė vieną ryškiausių kovotojų prieš tamsą – kunigo Juozo Zdebskio, tragiškai neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio prieš 30 metų, asmenybę. Jis žuvo 1986 m. vasario 5 dieną iki pat savo mirties šis sovietmečiu aktyviai veikęs kunigas, buvo tikras šviesos pasauliui nešėjas. Vyskupas citavo kun. J. Zdebskio minti apie tikrąją artimo ir Dievo meilę, kalbėjo apie skaudžią kunigo veikėjo patirtį kalėjimuose ir lageriuose. Kunigas pasižymėjo didžiuliu uolumu, tikėjimu ir meilės dvasia. Jis nuolat vesdavo rekolekcijas, lankė įvairiai suvargusius žmones ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – to meto Sovietų sąjungos įvairiuose kraštuose. Vyskupas išryškino jo pavyzdį ir kvietė visus ne tik nuvykti į Rudaminą, kur bažnyčios šventoriuje yra palaidotas uolusis tikėjimo apaštalas, ir pasimelsti už jį 30 – tosiose jo žūties metinėse, bet ir gyventi tokia meilės, vilties ir tikėjimo dvasia, kokios buvo jis.
Po Šv. Mišių Bazilikoje, po kurios grindimis yra išbastyta iš Jeruzalės, tikrojo Kristaus Kryžiaus kelio, pargabenta žemė buvo apmąstomas dvidešimties stočių Kryžiaus kelias. Nešama Didžioji Šv. Kryžiaus relikvija, kuria kiekvienoje stotyje laiminami tikintieji, giedamos Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmės, atskirose stotyse sakomi kunigų pamokslai.
Po kryžiaus kelio į visus kreipėsi Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ. Jis visiems padėkojo, pasidžiaugė piligrimais ir paragino dvasiškai sustiprėti per tuo prasidėsiančią Gavėnią bei ragino visus ypatingai džiaugsmingai išgyventi malonės metą – Gailestingumo jubiliejinius metus, kurie mūsų kartai yra didžiulė dovana. Taip pat vyskupas pakvietė visus vėl susirinkti į Žemaičių Kalvarijos Šventovę š m. kovo 2 dieną, kada, jau prasidėjus Gavėniai, bus puiki galimybė šioje Šventovėje gerai įsimąstyti į Kristaus kančios prasmę.
Taip tą dieną iškilmingai Telšių vyskupijos pagrindinėje Šventovėje buvo užbaigti Pašvęstojo gyvenimo metai, o piligrimų būrys tą dieną į turimus piligrimų pasus gavo atžymą specialu jubiliejiniu anspaudu. Ši Šventovė atvira kiekvieną dieną ir laukia piligrimų nuolatos, kur jie gali atvykę praeiti pro Jubiliejines Gailestingumo duris, įvykdę sąlygas laimėti visuotinus atlaidus ir gauti žymą savo piligrimo pase specialiu, jubiliejiniu anspaudu.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
