Kronika
2015 m. rugsėjo 27 dieną Žemaičių Kalvarijos Šventovėje vyko iškilmė – buvo minimos devintosios Stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu, Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės vainikavimo popiežiaus pašventintomis karūnomis, metinės. Prieš pagrindines 12 val. Šv. Mišias gausiai susirinkę maldininkai meldėsi adoruodami Švč. Sakramentą, kalbėdami Rožinį. Šv. Mišioms, kurias tiesiogiai transliavo ir Marijos radijas, o jose giedojo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos sumos ir jaunimo chorai, vadovaujami Kristinos Kondratavičienės ir Irenos Taujanienės, vadovavo apaštalinis nuncijus Pabaltijui arkivyskupas dr. Pedro Lopez Quintana, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, nuncijaus sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Remigijus Saunorius, Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. kan. Rimantas Gudlinkis, Telšių dekanato dekanas prel. Juozas Šiurys, Telšių vyskupijos šeimos centro vicedirektorius kun. dr. Andrius Vaitkevičius, Telšių vyskupijos kanauninkai, kiti kunigai. Šv. Mišių liturgijoje patarnavo du diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai.
Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ pasveikino Apaštalinį nuncijų bei gausiai susirinkusius tikinčiuosius, ypač šeimas ir Telšių vyskupijos šeimos centrų vadovus bei darbuotojus. Sveikindamas susirinkusiuosius vyskupas išsamiai papasakojo Stebuklingojo paveikslo atkeliavimo į Žemaičių Kalvariją iš Romos istoriją bei karūnavimo popiežiaus pašventintomis karūnomis aplinkybes.
Sakydamas pamokslą apaštalinis nuncijus arkivyskupas kalbėjo: „Mielai priėmiau jūsų brangaus vyskupo J. Borutos SJ kvietimą dalyvauti Žemaičių Kalvarijos Šeimų Karalienės paveikslo karūnavimo šventės minėjime. [...] Jūs puikiai atmenate, kaip popiežius Benediktas XVI – asis 2006 m. birželio 23 d. palaimino karūnas, skirtas Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslui, ir suteikė šiam paveikslui Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulą. Paveikslas buvo vainikuotas 2006 m. spalio 8 d. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir dabar, noriem išgyventi kartu šį išskirtinį tikėjimo, vilties ir meilės dangaus Karalienei, mūsų Motinai Švč. M. Marijai momentą, čia, Žemaičių Kalvarijoje. Iš labai seniai atėjusiomis Mergelės Marijos atvaizdo vainikavimo apeigomis Bažnyčia teigia, kad taip į Ją meldžiamasi ir Ją garbiname kaip Karalienę bei išskirtinai, čia, Žemaičių Kalvarijoje, kaip Krikščioniškų Šeimų Karalienę“.
Pamokslininkas išryškino šeimos svarbumą ir šio pašaukimo svarbumą, remdamasis ir dabartinio popiežiaus Pranciškaus mokymu. Arkivyskupas sakė, jog Jėzus ypatingu meilės žvilgsniu žvelgia į šeimą, o Jo ir visų mūsų Motina Marija yra „užtarimo su meilės galia moteris. Marija prašo, maldauja ir užtaria. Trys veiksmažodžiai, kurie apibūdina Marijos motinišką tarpininkavimą.“ Pamoksle taip pat buvo kalbama apie maldos svarbą ir būtinybę, o iš to išplaukia galia apdairiai ir atidžiai mylėti, taip gebėjo mylėti Marija. „Marija yra taip pat nuostabiai šviesus tikėjimo pavyzdys.“ Ji yra ir mokytoja, kurios mokykloje galime tapti išmintingais. Ji – pasitikėjimo, meilės ir paklusnumo mokytoja. Jos pavyzdžiu esame pakviesti gyventi nuolankumu, atvirumu pagalbai ir išmintimi. Baigdamas pamokslą arkivyskupas sakė: „Šiandien taip pat trokštame, kad Marija būtų mūsų Karaliene ir namų Bažnyčios, tai yra šeimos, Globėja, kad Marija gintų šeimą nuo daugybės puolimų, kurie nori ją sugriauti, ir išlaisvintų nuo visko, kas nėra Dievo valia. Šiandien norėčiau, kad visi čia esantys, kiekviena šeima paaukotų savo namus Marijai, kad ji būtų Motina, Mokytoja ir Vadovė.“ Pamokslo pabaigoje visiems Šv. Mišių dalyviams Apaštalinis Nuncijus suteikė Šventojo Tėvo Apaštalinį Palaiminimą.
Šv. Mišių pabaigoje, prieš palaiminimą, visi meldėsi prie Stebuklingojo Paveikslo šv. popiežiaus Jono Pauliaus II, suteikusio Žemaičių Kalvarijos Šventovės bažnyčiai Bazilikos titulą, Marijai pasiaukojimo malda, o po visų pamaldų visi iškilmių dalyviai turėjo bendrystės laiką surengtoje agapėje.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
