Kronika

Kaip ir kasmet gegužės mėnesio pradžioje, ir šių metų gegužės 8 d. Telšių vyskupijos ministrantai rinkosi į jiems skirtą dieną. Įvairaus amžiaus patarnautojus globojo ir jais rūpinosi Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Įžangos žodį susirinkusiam jaunimui tarė seminarijos vadovybė bei Telšių vyskupijos licėjaus direktorius, kuris paskui į sceną pakvietė savo auklėtinius, pasiruošusius susirinkusiems seminarijos svečiams parodyti Kunigų metų tematika vaidinimą. Lygiai vidurdienį aukotos šv. Mišios, kurias celebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Po pietų ministrantai galėjo pabendrauti su klierikais ir apžiūrėti seminariją bei licėjų. Į Ministrantų dieną atvyko 120 įvairaus amžiaus patarnautojų. Visi jie buvo užregistruoti ir suskirstyti į grupes, kurias globojo IV ir I teologijos kurso klierikai. Susirinkus į konferencijų salę, pirmasis žodį jaunuoliams tarė seminarijos rektorius kan. Jonas Ačas. Žaismingai kalbėdamas, jis sakė pavydįs patarnautojams, nes jie kasmet turį progą pabendrauti su seminarijoje studijuojančiais klierikais ir kartkartėmis apžiūrėti pačią seminariją. Rektorius prisiminė, jog vaikystėje, būdamas gana nedrąsus, nesiryždavo prabilti savo parapijos klebonui apie norą studijuoti seminarijoje ir tapti kunigu. Anot kanauninko: „Taip norėdavau, kad manęs jis to paklaustų...“. Kan. J. Ačas sakė, jog pagrindinis ne tik kunigo, bet ir kiekvieno tikinčiojo ginklas – malda ir bendrystė su Dievu. „Šventumo pasieksime tik malda ir tik būdami Dievo
draugais“, – kalbėjo Telšių kunigų seminarijos rektorius. Antrasis sveikinimo žodį tarė seminarijos vicerektorius studijų reikalams kun. Viktoras Ačas. Jis mielai pasidalijo su ministrantais savo patirtimi, kai dar būdamas visai jaunas sekmadieniais į savo gimtojoje Varsėdžių parapijoje vykstančias šv. Mišias eidavo tik dėl vieno rublio ir penkių „Karvutės“ saldainių. Vicerektorius prisiminė, jog vieną sekmadienį stipriai lijo ir mama nenorėjo išleisti jo į bažnyčią. Tuomet sūnaus akyse pasirodė ašaros ir šypsena jo veidą papuošė tik tada, kai mama jam davė tą patį „užmokestį“
– vieną rublį ir penkis saldainius. Kun. V. Ačas linksmai kalbėjo, jog tuomet, kai buvo mažas, jam terūpėjo tik materialinė gerovė. „Tačiau šiandien aš stoviu prieš jus jau kaip kunigas“, – drąsino vaikus vicerektorius ir patarė jiems nebijoti dažnai pasitaikančių patyčių ir tarnauti Dievo garbei. Įžanginės konferencijos pabaigoje Telšių vyskupijos licėjaus direktorius kun. Tomas Žlibinas trumpai apibūdino licėjaus veiklą ir galimybes studijuoti, po to į sceną pakvietė savo auklėtinius, kurie parodė neilgą programą. Jaunuoliai ir abiturientai giedojo giesmes ir išraiškingai pasakojo ištrauką iš Arso klebono gyvenimo. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje vyskupo J. Borutos SJ ta proga aukotose šv. Mišiose dalyvavo visi klierikai ir atvykę ministrantai, kuriems ganytojas pamokslo metu kalbėjo apie pašaukimą. Vyskupas patarnautojus taip pat ragino neapleisti savo širdyse dangiškosios Motinos ir ypač gegužę
prašyti jos užtarimo. Ganytojas pasakojo: „Didžiojo karo metu vokiečių kareiviai kariavo prieš prancūzus. Vienas prancūzų kareivis, pamatęs, kad jam gresia neišvengiama mirtis – ginklas už nugaros, sušuko: „Neužmušk
manęs, aš turiu motiną!“ Vokietis kareivis nuleido šautuvą. Jis negalėjo jo nušauti. Tas vienas žodis išgelbėjo gyvybę.“ Vyskupas J. Boruta SJ patikino, jog laimingas kiekvienas jaunuolis, kuris savo širdyje nešioja Motinos
vardą ir juo pasitiki. Pasibaigus šv. Mišioms iškilminga procesija buvo einama į Telšių kunigų seminarijos kieme esantį sodą, prie Švč. Mergelės Marijos statulos, kur vyko gegužinės pamaldos. Pasistiprinę seminarijos valgykloje, jaunuoliai vėl suskubo burtis į grupeles, kurių vadovai aprodė Telšių kunigų seminariją bei licėjų. Drąsesni nepraleido progos pakalbinti klieriką jiems rūpimais klausimais ir džiaugėsi seminaristų nuoširdumu, rūpestingumu bei
atsakingumu.