Kronika
Šiemet sukanka lygiai 50 metų nuo tos siaubingos 1964 m. iš gegužės 28 dienos į 29-ąją nakties, kai Šilalės rajone, Paragaudžio kaime buvo sunaikinta kelios dešimtys pakelėse stovėjusių medinių kryžių.
To meto sovietinės valdžios įsakymų iš Kvėdarnos ir Pajūralio regiono pakelių su tam parengta technika buvo raunami žmonių pastatyti mediniai kryžiai, vežami į nuošalią Paragaudžio kaimo vietovę ant Jūros upės kranto ir čia deginami, o paryčiais likučiai buvo sumesti į upę.
Žmonės išsaugojo šią kryžių naikinimo vietą ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia buvo šiems skaudiems įvykiams atminti pastatytas medinis kryžius, vietovė aptverta medine tvorele. Jau daugiau kaip 20 metų artinantis tų skaudžių įvykių laikui, gausus būrys tikinčiųjų susirenka į šią skausmo ir kančios vietą ir meldžiasi giedodami Gegužines pamaldas. Kiekvienais metais prieš tai ši vieta sutvarkoma, šiais metais aptverta nauja tvorelė, perdažyti abu čia pasatyti kryžiai, pasodinta gėlių.
Šiais metais Paragaudžio kaime esančioje kryžių naikinimo vietoje Gegužinės pamaldos vyko gegužės 24 dienos vakarą. Pamaldose dalyvavo Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Juozas Rudys, kaimyninės Pajūralio parapijos klebonas kun. Kazimieras Žąsytis, iš Telšių atvykęs ir Telšių vyskupo Jono Borutos SJ įgaliotas jo vardu pasveikinti susirinkusiuosius Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, Šilalės miesto ir rajono meras Jonas Gudauskas, Kvėdarnos seniūnas ir gausus būrys šio kaimo ir apylinkių gyventojų.
Pradžioje visus pasveikino Kvėdarnos parapijos klebonas kun. J. Rudys, pakvietė bendrai maldai už visus tuos žmones, kurie naikino tada kryžius, prašant jiems Dievo gailestingumo, taip pat pakvietė melstis už visus, kurie rūpinasi, kad ši, skaudžius įvykius menanti vieta, būtų išsaugota ir puoselėjama. Gegužinėms pamaldoms vadovavo, o po jų visus Telšių vyskupo J. Borutos SJ vardu pasveikino kan. A. Sabaliauskas, kvietęs sulaukus laisvės dienų atstatyti kryžius, koplytėles, koplytstulpius sodybose bei pakelėse, ypač šiuo, žemaičiams svarbiu metu, kai visa Žemaitija tebešvenčia Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų ir kartu rengiasi Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui. Susirikusieji buvo raginami ugdyti šias senas, kilnias tradicijas jaunimui rodant pavyzdį, kad daugiau nebepasikartotų tie prieš 50 metų įvykę, kraupūs įvykiai.
Po pamaldų Kvėdarnos klebonas padėkojo visiems susirinkusiems už bendrą maldą, o taip pat padėkojo visiems, kurie rūpinasi šios vietos išsaugojimu, ją prižiūri, puoselėja ir nuolat tvarko. Po palaiminimo visi rinkosi netoli esančioje aikštelėje, kur buvo pasidalinti atsiminimais apie to meto kraupius įvykius, buvo nuodugniai papasakota kaip vyko kryžių naikinimas ir kaip žmonės stengėsi išsaugoti šią vietą, kad nebūtų užmirštį to meto įvykiai. Į susirinkusius taip pat kreipėsi Šilalės savivaldybės ir rajono meras Jonas Gudauskas, Kvėdarnos seniūnijos seniūnas, bendruomenių atstovai. Visų kalbose nuskambėjo pagrindinė mintis, jog šitie kraupūs įvykiai nebepasikartotų būtina neužmišti istorijos ir ugdyti jaunimą puoselėjant vertybes, mokant gyventi pagal Dekalogą, einat tikėjimo keliu.
Po įvykių paminėjimo tradiciškai susirinkusieji gražiai vakarojo, buvo vaišinamasi ant laužo virta žolelių arbata, rėmėjų atvežtais gardumynais. Žmonės dar ilgai dainavo, bendravo, dalinosi prisiminimais bei įžvalgomis. Gražus ir šiltas tos dienos vakaras leido susirinkusiam būriui neskubėti skirstytis, o išgyvenat bendrystės dvasią ir džiaugsmą pabūti kartu, prisiminti senąsias gegužinių tradicijas ir taip parodyti pavyzdį jaunimui, kad tai kas puoselėtina ir brangintina netaptų tik praeities ir prisiminimų realiktu, o būtų gražus tiltas į ateitį. Labai svarbu, kad tai, kas gero ir gražaus vyksta dabartyje, turėtų tęstinumą ir ateityje. Matant Paragaudžio kaime susirinkusius ir jaunus žmones, lieka viltis, kad ateityje nebus kryžių griaunančių, o tik juos statančių ir gražiąsias tradicijas puoselėjančių, tikėjimu gyvenančių žmonių ir ši graži, kiekvienais metais įgyvendinama iniciatyva niekada nepasibaigs.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
