Kronika

Po 1991 m. pradžios įvykių sausio 13 d. kasmet minima visoje Lietuvoje. Šią dieną ir šiais metais tikintieji rinkosi į Telšių šv. Antano Paduviečio katedrą, šv. Mišiose, kartu su Telšių vyskupijos vyskupu Jonu Boruta SJ, gausiu kunigų bei klierikų būreliu, jungtis į bendrą maldą, joje prisimenant šią tragišką dieną žuvusius ir nukentėjusius. Šią susikaupimo ir maldos valandą lydėjo tautiškų giemių akordai.

Kvietė susimąstyti

Šv. Mišių pradžioje ganytojas priminė, jog ši diena yra skirta susimąstymui, prisimenant nueitame kelyje gražių ir skaudžių dalykų, įžvelgiant ne tiktai herojiškus darbus, bet kartais – klaidas bei nuodėmes. „Viešpats davė žmogui laisvą valią, kad šis galėtų apsispręsti, ar jis sieks amžinosios Tėvynės danguje. Tad gyvendami šioje laikinoje tėkmėje, mes turime laisvai apsispręsti: ar keliausime ir ieškosime tos amžinosios Tėvynės Dieve, kokį kelią pasirinksime, kokio tikslo sieksime. Nuo to daug kas priklausys: mūsų, mūsų tėvynės ir net pasaulio istorijos seka“, - kalbėjo vyskupas, toliau ragindamas susirinkusius tikinčiuosius nepasiduoti tamsos jėgai, bet tapti teisiu ir gintis nuo melo.

Gyvename laikinai

Homilijos metu, šv. Mišioms vadovaujantis vyskupas J.Boruta SJ, prisiminė garsaus teologo, filosofo, poeto bei literatūros kritiko Adomo Dambrausko-Jakšto straipsnį „Trys didieji Dievo žodžiai“. Pastaruoju remdamasis ganytojas kalbėjo: „Mes dažnai savęs klausiame, kodėl vienas ar kitas žmogus turėjo mirti. Tačiau Dievas ir per šį įvykį nori mums kalbėti, kad mes, gyvenantys šioje žemėje, užmiršome, kad laikinai čia gyvename. Kad ir mes viena dieną prieisime prie mirties slenksčio. Tad kol yra laiko pataisyti savo gyvenimą, turėtume stengtis tai daryti. Kitokie Dievo kalbėjimai mums mažai reiškia. Mes dažnai įsijaučiame į gyvenimą manydami, jog gyvename amžinai. Iš tokio sapno Dievas mus nori pažadinti, kad palikę laikinąją tėvynę, galėtume pasiekti amžinąją“.

Tikras atsivertimas

Jo ekscelencija J.Boruta SJ dalinosi savo prisiminimais ir patirtimi, kuomet prieš devyniolika metų artėjant tiems kraupiems įvykiams, prie Vilniaus katedros klausyklų rikiavosi ilgos eilės tikinčiųjų, norinčių atlikti išpažintį. Daugelis prašė kunigų suteikti Krikšto sakramentą. Kiti – ruošėsi Pirmąjai Komunijai. Tai, anot ganytojo, buvo atsivertimo dienos.

Linkėjo dorybių

Šv. Mišias vainikavo Jo ekscelencijos linkėjimas, jog tądien į Telšių katedrą susirinkę tikintieji bei visi Tėvynės vaikai eitų tik dorybių takais, kaip giedama Lietuvos valsdybės himne.

Klier. Antanas Šneideraitis