Kronika

Gausus dvasininkų būrys vyskupijos Šimtmečio 2026-aisiais metais balandžio 2 d. susirinko į Krizmos Mišias Telšių katedroje. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pakvietė visus nerti į kunigystės gelmę ir kartu su popiežiumi Leonu XIV pamąstyti apie svarbiausias kunigystės sritis.

Telšių ganytojas priminė pagrindines mintis, kurias popiežius išsakė prieš kelis mėnesius susitikęs su kunigais:

a) Dvasininkai vykdo įprastinę pastoraciją parapijose, kurios šerdį sudaro sakramentų teikimas. Jei anksčiau tai tobulai veikė, tai dabar privalu ieškoti naujų formų ir būdų, kaip šiai pastoracijos formai suteikti daugiau misionieriškumo, nes daugelis pakrikštytųjų nesijaučia nei Bažnyčios nariais, nei tikinčiaisiais.

b) Pašvęstieji darbuojasi Bažnyčios bendrystėje kartu su pasauliečiais, nes tik bendras ir koordinuotas veikimas atneša gražių sielovados vaisių. Būtina kreipti daugiau dėmesio į jaunimo bei šeimų sielovadą. Nėra lengvų sprendimų, kurie užtikrintų greitus rezultatus.

Vyskupas Algirdas priminė, jog šį mėnesį popiežius pakvietė melstis už kunigus, išgyvenančius sunkumų, ar net patekusius į krizę. Dvasininkai tarnauja su entuziazmu, tačiau iš karto nepamato savo apaštalavimo vaisių ir gali nugrimzti į neviltį. Visų pirma reikia vengti užsidarymo savyje, nereikia bijoti pasidalyti savo nuovargiu ir krizėmis su kitais žmonėmis, kurie gali padėti.

Krizė kunigystėje prasideda tuomet, kai nuolankumą pakeičia tuštybė, auką – patogumas, o Dangaus troškimą – žemiški malonumai. Nereikia bijoti to, kad parapijiečiai pamiršta savo kunigus ir palieka juos vienatvėje. Juk ir Kristus buvo apleistas ir niekada nežadėjo populiarumo, bet kasdieną nešamą Kryžių.

Kai pagalvoji apie kunigystės pareigas, sukausto baimė, nes tai nėra žmogaus jėgoms, bet ši tarnystė vykdoma Dievo galia. Tad ir Jėzus šiandien skirtoje evangelijos ištraukoje cituoja pranašą: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis mane patepė“. – Ir tikrai, kunigystė vykdoma tik su Dievo Dvasios patepimu ir nuolatiniu lydėjimu.

Homilijos pabaigoje vyskupas kalbėjo: „Dėkoju, kad ištikimai vykdote jums patikėtas pareigas, ganote Dievo žmones, dvasiškai juos stiprinate ir maitinate. Nepailskite šioje tarnystėje, bet atminkite, kad Dievo malonė ir Jo patepimas yra nuolat su mumis.“

Po homilijos dvasininkai atnaujino kunigystės pažadus. Atnašavimo metu link altoriaus buvo nešami aliejai. Telšių katedros kapitulos kanauninkų pastangomis buvo atnaujinti istoriniai aliejų laikymo indai. Jų sidabravimas ir auksavimas yra katedros kanauninkų kapitulos dovana vyskupijai Šimtmečio proga.

Po šv. Mišių vyskupas padėkojo dvasininkams už ištikimą tarnystę vyskupijos tikintiesiems ir paskelbė Šimtmečio proga apdovanojantis visus vyskupijos dvasininkus šv. Justino, Telšių vyskupijos Patrono, medaliu. Generalvikaras perskaitė apdovanojimo tekstą, o dvasininkai abėcėlės tvarka priėjo prie vyskupo gauti apdovanojimo. Dėkingumas Aukščiausiajam už kunigystės malonę ir už garbę Jam tarnauti tokiais įsimintinais Šimtmečio metais buvo išreikštas regimais ženklais. Atsidėkodami už pagerbimą kunigai taip pat įteikė vyskupui vertingą apdovanojimą bei gėlių puokštę. Dievo tauta gausiais plojimais pagerbė vyskupą, kunigus, diakonus, seminaristus bei kitus patarnautojus prie altoriaus. Tai buvo tikra kunigiškos Dievo tautos šventė.

Telšių vyskupijos kurijos informacija