Kronika
Jau ketvirti metai Klaipėdos etnokultūros centre gyvuoja renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“. Didelis dėmesys skiriamas tikėjimo ir liaudies tradicijai, tautinio-religinio tapatumo gaivinimui ir ugdymui.
Gražų spalio 26-osios vakarą Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į renginį „Tradiciniai giedojimai. Šermenų giesmės ir papročiai Romos katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių tradicijoje“.
Gausiai susirinkusiai auditorijai renginio vedantysis, kun. Saulius Stumbra, visus pasveikino ir pristatė svečius. Anot kunigo, renginio tema įdomi ir intriguojanti. Pirmą kartą dviejų seniausių ir didžiausių krikščioniškų bendruomenių atstovai pristatys savo tradicinius giedojimus ir papročius šermenų apeigose. Renginyje dalyvavo Klaipėdos Visų Rusų šventųjų parapijos kunigas, protojerėjus Viktoras Timoninas ir giesmininkų grupė bei Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos giesmininkai (vado. V. Budreckis). Renginį vedė Klaipėdos universiteto doktorantas, kun. Saulius Stumbra.
„Šventojo Rašto žodžių padrąsinti krikščionys su tikėjimu ir viltimi palydi savo mirusiuosius per gyvenimo ir mirties slenkstį. Per daugiau nei 2000 metų susiformavo turtinga šermenų tradicija, persmelkta Kristaus prisikėlimo žinia. Šermenų maldos, giesmės ir apeigos yra katalikų liaudiškojo pamaldumo dalis. Šermenys – tai budėjimas prie mirusiojo iki laidotuvių (šarvojimas, budynės, laidotuvės). Turtingiausios šermenų tradicijos sutinkamos Žemaitijos etnografiniame regione“ – kalbėjo kunigas.
Susirinkusiai auditorijai buvo pristatyta abiejų Bažnyčių šermenų tradicija. Pristačius katalikiškas šermenų tradicijas tėvas Viktoras įdomiai papasakojo apie kai kuriuos skirtumus šermenyse tarp katalikų ir stačiatikių. Anot tėvo Viktoro, ir katalikų, ir stačiatikių akcentuojamas žmogaus tikėjimo kelias, nes Bažnyčia palydi su malda ir liturginėmis apeigomis savo vaikus, ir ši mintis palydi visą šermenų nuotaiką. Stačiatikių giesmininkai pagiedojo ištrauką iš šermeninių giedojimų (litiniją).
Vakaro metu ne tik aktualiai pateikta informacija apie tikėjimo ir vilties ženklus krikščioniškose šermenyse, bet ir pasiklausyta, o ir kartu giedota daug tradicinių katalikiškų giesmių, kurios gyvos šermenų tradicijoje nuo vyskupo M. Valančiaus kantičkų iki šių dienų. Giesmes skambiai vedė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos giesmininkai vadovaujami Vidmanto Budreckio.
Po bendros „Viešpaties Angelo“ maldos renginio žiūrovai turėjo galimybę užduoti klausimus. Puiki proga sužinoti, abejonę išsklaidyti ar net pasitikrinti savo žinias. Vienas kitą papildydami į klausimus atsakinėjo abiejų Bažnyčių dvasininkai.
Tikėjimo metų pradžia, Visų šventųjų ir Vėlinių dienų artumas suteikė ypatingą nuotaiką visam vakarui. Artėjantis žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus priminė visiems renginio dalyviams apie Naujosios evangelizacijos kvietimą – atnaujinti savo bendrystę su Jėzumi Kristumi.
Renginiai „Tradiciniai giedojimai“ vykstantys Klaipėdoje, tarsi gražus atliepas į Naujosios evangelizacijos kvietimą skelbti Jėzų ne tik ad extra, bet visų pirma ad intra, tikintiesiems ir kultūroms, kuriose Evangelijos druska nustojo sūrumo.
Kun. Saulius Stumbra