Kronika

Šventųjų 2025 metų rugsėjo 9 – 11 dienomis Berlyne vyko dvidešimt devintasis tarptautinis RENOVABIS kongresas, kuriame dalyvavo Telšių vyskupijos atstovai: vysk. Algirdas Jurevičius, kun. Mindaugas Šlaustas, Telšių vyskupijos Caritas vadovė Jūratė Damanskienė ir Klaipėdos Taikos Karalienės parapijos Caritas vadovė Aurelija Lipskė. Žemaičių dalyvavimą kongrese papildė Konstantinopolio patriarchato Lietuvos egzarchato kunigas Yury Roi ir Magdeburgo vyskupijos kurijoje besidarbuojanti lietuvė Rasa Hinz, kuruojanti pagalbos projektus Rytų Europos kraštams.

Šiemet RENOVABIS kongresas gvildeno temą apie žmogaus orumą: „Neliečiamas ir nepažeidžiamas. Žmogaus orumas tarp visuotinės pretenzijos ir socialinių konfliktų Europoje“.

Kongresą atvėrė Berlyno arkivyskupas Heiner Koch, kuris pasveikino kongrese dalyvaujančius vyskupus: Telšių vyskupą Algirdą Jurevičių, Odesos vyskupą Stanisław Szyrokoradiuk OFM ir Saratovo vyskupą Clemens Pickel. Berlyno arkivyskupas priminė apie vyskupijos istoriją ir įvardijo kai kuriuos statistinius skaičius: jei tarpukaryje katalikų Berlyne buvo tik 2%, tai dabar Berlyne priskaičiuojama 9% katalikų. Evangelikų bažnyčia patyrė didesnį praradimą: buvo 93% evangelikų, o dabar teliko tik 13%.

RENOVABIS vadovas kun. prof. Thomas Schwartz kėlė klausimą apie žmogaus orumo pojūčio perdavimą sekuliarizuotai visuomenei. Orumas nėra abstrakti sąvoka, bet įgyvendinama santykiuose su kitais. RENOVABIS yra puiki platforma susitikti Rytams ir Vakarams, Bažnyčiai ir politikai, verslui ir visuomenei.

Vienos universiteto socialinės etikos profesorė Ingeborg Gabriel pristatė žmogaus orumą kaip teisinę, etinę ir teologinę temą. Jei nepripažįstama žmogui ypatingo orumo, kuris jam suteikia neįprastą vietą tarp kitų kūrinių, tuomet nežinoma, kuo paremti moralės reikalavimus. Žmogaus orumas, žmogaus teisės ir moralė negali būti išskirtos. Evoliucionizmas nuvertina žmogų, nes žmogus skelbiamas tik kaip aukštesnio laipsnio gyvūnas, nepripažįstant ypatingo jo orumo. Visuomenėje įsigali požiūris, jog žmogumi galima pasinaudoti išspaudžiant iš jo visas galimybes, tarsi iš kempinės. Trūksta matymo, kad žmogus yra Dievo paveikslas ir panašumas, todėl Dievas mus sutinka per žmogų ir žmoguje. Diskusijos dėl žmogaus orumo turi atgarsį ir teisėkūroje.

Nuotoliniu būdu į kongreso dalyvius prabilo Nobelio premijos laureatė advokatė Oleksandra Matviichuk iš Ukrainos. Vykstančio karo metu ji renka ir dokumentuoja nusikaltimus prieš žmogaus teises bei orumą. Okupantai viešai deklaruoja norintys sunaikinti ukrainiečių tautą, kalbą, valstybę ir žmones. Jie nesuteikia humanitarinių koridorių tarptautinėms organizacijoms, kurios nori padėti civiliams gyventojams išgyventi karą. Prelegentė apklausia iš rusų nelaisvės grįžusius žmones ir konstatuoja šiurpą keliančius faktus, jog nebuvo laikomasi jokių tarptautinių konvencijų ir susitarimų žmogaus teisių srityje. „Mes norime taikos, o ne okupacijos. Okupacija jokiu būdu nereiškia taikos, nes per tai įvyks ne valdžios pasikeitimas, o represijos prieš gyventojus“, - kalbėjo Oleksandra. Dažnai konferencijoje buvo cituojama jos išsakyta frazė, kad paprasti žmonės (ordinary people) gali atlikti nepaprastų darbų (extraordinary things). Prelegentė apeliavo į pilietinę visuomenę, kuri gali tarti savo žodį ir tarptautiniuose konfliktuose.

Vokietijos parlamento sekretorius, atstovaujantis Ekonomikos ir plėtros ministeriją, Johann Staathoff žmogaus orumo klausimą apžvelgė politiniu požiūriu. Jis priminė vykstančius karinius konfliktus, kuriuose brutaliausiu būdu pažeidžiamos žmogaus teisės. Daugelyje Europos kraštų galvą kelia populistai, kurie manipuliuoja tautiniais jausmais, į pirmą vietą iškelia tautinius (nacionalinius) interesus bei pamina tarptautinius valstybės įsipareigojimus. Jie mąsto trumparegiškai, nes pasaulio sąranga šiandien yra tarptautinė, todėl reikia išplėsti žvilgsnį ir mąstyti plačiau. Politikas pasidalino savo patirtimi: „jei prieš penkiolika metų kas pasakytų, kad aš pasirašysiu po dokumentu, jog Vokietija siunčia ginklus į karo zoną, tai aš tam prieštaraučiau, tačiau dabar, karo Ukrainos akivaizdoje, aš tokį sprendimą pasirašiau. Ši kaita mano nusistatyme įvyko tik todėl, kad noriu apsaugoti nekaltų žmonių teises bei orumą“.

Po šių pristatymų podiumo diskusijoje buvo kalbama apie Bažnyčią, kuri daro daug dėl žmogaus teisių ir orumo, tačiau vengia tai pristatyti viešumoje. Bažnyčia galėtų drąsiau atkreipti dėmesį visuomenei į socialines problemas, kurias tiesiog norima išstumti iš viešuomenės. Kalbant apie visuomenę, tai jaučiamas poslinkis link nacionalizmo kaip ideologijos. Daug kur girdima, kad „mano tauta ir jos žmonės man yra brangesni už kitus“. Taip gimsta nacionalizmas bei kažkurios tautos išskirtinumą akcentuojanti ideologija. O kur mokymas apie visų žmonių lygų orumą ir vertingumą? Politiko užduotis yra padėti žmogui taip, kad jis pats sau galėtų pagelbėti savo problemose.

Antroji konferencijos diena prasidėjo kun. prof. Thomas Schwartz dvasiniu impulsu, pristatančiu biblinius žmogaus orumo pagrindus. Jei antikoje vyravo įsitikinimas, kad Dievą reprezentuoti gali tik valdovas (faraonas, imperatorius...), tai Biblija atskleidė pamatinę tiesą, kad kiekvienas žmogus gali reprezentuoti Dievą, nes yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą.

Prof. Andreas Lot-Hüdepol nagrinėjo sunkų etinį klausimą apie pagalbą savižudybei kaip eutanazijos formą. Medikų asistavimas suleidžiant gyvybės procesus stabdančius vaistus, arba paduodant ligoniui nuodų sukelia daug moralinių dilemų. Kalbas apie savižudybę negalima tabuizuoti (drausti) bei joms simpatizuoti. Savižudybė kaip eutanazijos forma turi savo dinamiką ir dramatiką. Bažnyčia tepadeda kurti tokią visuomenę, kurioje nesinorėtų galvoti apie savižudybę.

Po prof. A. Lot-Hüdepol įvado kilo įdomi podiumo diskusija, prie kurios prisijungė prof. Roman Globokar (Slovėnija), prof. Jean-Pierre Wils (Nyderlandai) ir ses. Giustina Olha Holubets SSMI (Ukraina). Tarp dalyvių buvo organizuota greita apklausa: ar gali žmogus pats apspręsti savo mirties laiką? Dalis tam pritarė (21), dauguma nepritarė (39), kiti liko neapsisprendę (14). Hospise tarnaujanti ses. Giustina atkreipė dėmesį, jog mirštantieji nori išgyventi žmonių artumą ir nenori kentėti. Šiuolaikinė medicina turi priemonių skausmui malšinti, o artumas mirštančiam žmogui tampa vis didesniu iššūkiu visuomenei. Kažkas netgi pašmaikštavo, sakydamas: „ar galima iš alkano žmogaus atimti maisto davinį tam, kad pagreitinti jo mirtį iš bado?“. Abortai taip pat yra pagalba žudant kitą, kuris dar negali išreikšti savo valios. Ukrainoje žmonės kovoja už teisę gyventi, o kalbos apie įvairių formų eutanaziją tampa turtingų visuomenių diskusijų tema.

Gyvenimas yra tokia vertybė, kurios mes negalime nutraukti. Bažnyčia daugelyje šalių rengia mokymus savanoriams, kurie palydi mirštančiuosius ir jų artimuosius, steigia hospisus. Gyvename visomis prasmėmis suicidinėje visuomenėje, kuri įvairiais būdais save naikina: jaunimas vengia tuoktis, nenori įsipareigoti, vengia vaikų ir t.t. Tokia visuomenė ir net civilizacija neturi ateities ir po truputį žlunga.

Jei kalbame apie eutanaziją kaip apie asistavimą, t. y. pagalbą savižudžiui numirti, tai kalbėkime ir apie pagalbą žmogui gyventi. Diskusijoje nuskambėjo nuostabi mintis: „negaliu tavo gyvenimui pridėti dienų skaičiaus, bet galiu prie dienų skaičiaus pridėti tau daugiau gyvenimo“.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę padiskutuoti rinkdamiesi dvi iš penkių diskusijų grupių. Jose buvo gvildenamos temos apie žmogaus orumą, nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugą, apie negimusios gyvybės apsaugą, apie prekybą žmonėmis, apie priklausomybių prevenciją.

Po pietų konferencijos dalyviai galėjo pasirinkti vieną iš septynių siūlomų ekskursijų: Benamių pagalbos centras, Pagalbos motinoms bei vaikams centras, Pagalbos pabėgėliams bei migrantams tarnyba, Hospisas, meno instaliacija („Recognize. React") ir kt.

Dienos programą apvainikavo Berlyno arkivyskupijos šv. Jadvygos katedros aplankymas. Katedros klebonas prel. Tobias Przytarski pristatė neseniai atnaujintos katedros koncepciją, kuri perdėm moderni ir todėl kelia daug klausimų. Šv. Mišioms vadovavo Berlyno arkivyskupas Heiner Koch, koncelebravo popiežiaus nuncijus Vokietijoje Nikola Eterović, Odesos vyskupas Stanisław Szyrokoradiuk OFM, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir būrys kunigų.

Trečioji konferencijos diena prasidėjo šv. Mišiomis St. Adalbert bažnyčioje. Eucharistijai vadovavo ir homiliją skelbė vysk. Algirdas Jurevičius. Dalyviams susirinkus į konferencijų salę dvasinėmis įžvalgomis pasidalijo t. Vyacheslav Okun SJ iš Ukrainos. Jis pasidalijo patirtimi, kuri jį aplankė žuvusiųjų kareivių kapinėse. Daugelį žuvusiųjų jis pažinojo, nes kartu užaugo ir lankė mokyklą. Tos kapinės jam yra šventa vieta. Nepaisant sunkumų žmonės turi taikos viltį.

Rytinėje konferencijos sesijoje buvo pristatyta trijų šalių patirtis. Diana Dimova iš Bulgarijos dalijosi problemomis, kurias sukuria pabėgėlių kelias iš Turkijos į Bulgariją. Jiems reikia pereiti per gan plačią kalnuotą ir mišku apaugusią teritoriją, kurioje daug žmonių paklysta, sušąla iš žūsta. Prelegentė pasidalijo įvykiu, kuomet telefonu pagalbos šaukėsi du jauni paaugliai, pasiklydę miškingoje kalnų vietovėje. Pabėgėliais besirūpinanti organizacija tuoj pat pranešė gelbėtojams, tačiau jų į pasienio ruožą neįsileido pasieniečiai. Įvykis baigėsi tragiškai, nes trūko bendradarbiavimo tarp tarnybų.

Dr. Harutyun Harutyunyan iš Armėnijos kalbėjo apie pabėgėlių bangą, kurią sukėlė 2023 m. kariniais veiksmai Kalnų Karabache. Pabėgėlių vaikai žaidžia „karą“ naudodami žaislinius ginklus, nes ruošiasi grįžti ir eiti vaduoti Tėvynės. Renovabis remia pabėgėlių šeimas finansuodama psichologinę pagalbą bei įsigyjant buities reikmenis.

Kun. Norbert Frejek SJ iš Ukrainos kalbėjo apie dėl karo kilusias psichologines traumas. Iš fronto grįžę kariai nepritampa visuomenėje, nes yra psichologiškai ir net psichiškai traumuoti. Žuvusiųjų fronte artimieji taip pat išgyvena didžiulę tragediją. Jėzuitai yra subūrę psichoterapeutų komandą, kuri dirba kartu ir padeda gydyti dėl karo atsiradusias psichologines žaizdas, atstatyti prarastą žmogaus orumą.

Podiumo diskusijoje apie žmogaus orumą dalyvavo praktinės teologijos specialistė prof. Regina Polak (Austrija), serbų ortodoksų metropolitas Grigorije Durić (Vokietija) ir Liublino arkivyskupijos Caritas direktorius kun. Łukasz Mudrak (Lenkija). Diskusijoje buvo svarstomi įvairūs klausimai, pvz. kaip atrodytų visuomenė, jei būtų nusigręžta nuo silpniausių jos narių? Solidarumo su vargstančiais neįmanoma įsakyti, bet tai kyla iš žmogaus širdies. Empatija yra raktinis žodis suprasti pagalbą kitam žmogui. Kas pats patyrė solidarumą ir pagalbą, tas geba tai perduoti ir kitiems.

Bažnyčia visuomenėje yra bene vienintelė organizacija, ginanti prigimtinį žmogaus orumą. To šaltinis yra Biblija, pristatanti žmogaus originalumą ir iškilumą. Gindama žmogaus orumą, Bažnyčia tai daro ne tik žodžiais, bet savo mokymą taip pat remia ir darbais. Bažnyčiai nėra pavojinga sekuliarizacija iš išorės, bet žymiai didesnį pavojų sukelia jos nariai, persiėmę pasaulietinio liberalizmo idėjomis. Net jei Bažnyčios viršūnės ir būtų beviltiškos, iniciatyvos imasi paprasti žmonės, kurie vėl atnaujina Bažnyčią iš apačios pagal Kristaus valią. Ne kartą istorijoje tai jau yra įvykę (pvz. šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Teresė Avielietė ir kt.).

Vokiečių tauta nejaukiai jaučiasi dėl savo istorijos, todėl diskusijoje buvo pabrėžtas visų žmonių orumas, o ne vien tik vokiečių tautos orumas, kuris buvo ypač iškeltas dvidešimtojo amžiaus pirmoje pusėje. Karas Ukrainoje rodo, jog labai sunku pasiekti politinę taiką, o dar sunkiau bus pasiekti vidinį susitaikymą. Bažnyčia tame gali daug padėti megzdama autentiškus ir tikrus kontaktus primindama, kad kiekvienas žmogus yra svarbus.

Baigdamas konferenciją RENOVABIS vadovas kun. prof. Thomas Schwartz pasidžiaugė, kad konferencijoje dalyvavo dvidešimt šešių šalių atstovai. „Mes nesame pagalbos akcija, bet dialogo akcija, nes čia kuriamas dialogas tarp tautų ir skirtingų krikščionių bendruomenių“, - kalbėjo prelegentas. Elgesyje su silpniausiais, o ne su stipriausiais visuomenės nariais išryškėja mūsų žmogiškumas. Joks žmogus negali būti priemonė kokiam nors tikslui siekti.

Po Berlyno arkivyskupo Heiner Koch palaiminimo konferencijos dalyviai išvyko į savo kraštus skelbti apie nepažeidžiamą žmogaus orumą.

Telšių vyskupijos kurijos informacija