Kronika

2025 m. balandžio 2 d. Žemaičių Kalvarijoje vyko mažieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, patarnavo Šilutės dekanato kunigai, giedojo Švėkšnos parapijos vyrų kvintetas, vadovaujamas vargonininkės Žibutės Sukackienės.

Homilijoje ganytojas prisiminė prieš 80 metų mirusį Dievo tarną kun. Alfonsą Lipniūną ir ta proga aplankytą Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ten patirtus slogius įspūdžius vyskupas sulygino su Dievo tarno Vincento Borisevičiaus kankinyste bei su nerimą keliančia dabartine situacija pasaulyje. Liturgijoje girdėtas pranašas Izaijas ragina išeiti iš kalėjimo ir iš tamsos. Žmonijai buvo pažadėtas Gelbėtojas, kurį Dievas siuntė Jėzaus Kristaus asmenyje.

Vyskupas kalbėjo: „keliaudami per nuodėmės išdegintą pasaulio dykumą, atvykome į Žemaičių Kalvariją, kaip prie šulinio, iš kurio trykšta išganymo versmė ir dieviška šviesa. Anot psalmės, „Klumpantį Viešpats prilaiko, parpuolusiam padeda vėl atsistoti“. Dievas daro viską, kad suteiktų mums horizonto platybę ir išvestų iš tamsos į šviesą.

Šiame kelyje mus lydi geroji motina – Šeimų karalienė. O motiniškumas yra taip pat ir svarbi dieviška savybė. Pranašas Izaijas Dievo meilę palygino su motinos meile: „Ar gali gi moteris užmiršti savo vaiką, ar gali gi motina apleisti pačios gimdytąjį sūnų?“ Motinos meilė tikrai yra nepaprastai stipri, tačiau Dievo meilė yra stipresnė, todėl pranašas tęsia: „Tegul netgi ji savo vaiką užmirštų, bet aš tavęs neužmiršiu“.

Motina nepamiršta savo vaikų! – Ši mintis malonėmis garsaus dangiškosios Motinos paveikslo akivaizdoje nuskamba ypač stipriai. Žinokime, kad esame gerose rankose. Pasitikėkime Dievu, leiskimės vedami dangiškosios Motinos Marijos. Tuomet tikrai išeisime iš kalėjimo į laisvę, iš tamsos į šviesą“.

Po šv. Mišių vysk. Algirdas pasidalijo įspūdžiais iš prieš mėnesį buvusių Lietuvių dienų Romoje ir paskelbė džiugią žinią, kad Popiežiškoje didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje tarnaujantis kard. Rolandas Makrickas padovanojo Telšių vyskupijai plytą iš bazilikos Šventųjų durų. Pagal seną paprotį Šventosios bazilikos durys užmūrijamos specialiai ženklintomis plytomis, tačiau prasidėjus Jubiliejaus metams mūras išardomas, o plytos pasklinda po pasaulį. Ši plyta, kurios autentiškumą patvirtina kard. R. Makricko išduotas sertifikatas, paimta iš mūro, kuriuo buvo užtaisytos Šventosios durys po Gailestingumo jubiliejaus (2015-2016 m.). Prasidedant Šventiesiems 2025 metams mūras buvo išardytas, o viena iš plytų atsidūrė Žemaičių Kalvarijoje.

Perduodamas plytą šventovės rektoriui ir parapijos klebonui kun. Modestui Ramanauskui vyskupas sakė, kad šis regimas ženklas atras priderančią vietą Žemaičių Kalvarijos bazilikoje ir bus tampraus ryšio ženklas tarp Švč. Marijos didžiosios bazilikos Romoje ir mažosios bazilikos Žemaičių Kalvarijoje.

Džiaugsmą dėl vertingos dovanos ir padėką Dievui už malones vainikavo Kalvarijos kalnų giedojimas bei Kristaus kryžiaus kelio apmąstymas bazilikoje.

Telšių vyskupijos kurijos informacija