Kronika
„Dievas nuolat kviečia mus atsinaujinti, kad rastume savo grožį ir vidaus spindesį“ – sesuo Elija.
Tokiais žodžiais būtų galima apibendrinti Telšių vyskupijos jauunimo centro organizuotą pirmąjį adorančių savaitgalį, kurio dalyvės buvo kviečiamos atrasti savo vidinį grožį, kad suprastų, kur ir kodėl yra, kuo ši adorančių tarnystė yra svarbi ir kuo ji grįsta. Kovo 22-23 d. adorantės iš visos vyskupijos atvažiavo į savaitgalį Telšiuose, kad sustiprintų savo tikėjimą, meilę ir užsidegimą, o kai kurioms – pasisemtų drąsos savo tarnystėje.
Savaitgalis prasidėjo susipažinimu, grupelių pasiskirstymu ir žaidimais. Sesė Elija Sigita Masalskaitė OSB pravedė įvadinį mokymą apie tai, kodėl tikėjimas yra svarbus, papasakojo apie Eucharistinius stebuklus ir išpažinties bei atsinaujinimo svarbą, pakvietė apsilankyti Dieviškojo grožio salone: „Nuodėmė užtemdo mūsų širdies akis, o šis lazerio spindulys, kuris yra Šventoji Dvasia, gražina regėjimą ir ruošia mus regėti Dievą! Šviesos dėka galiu matyti šviesą!“ (iš popiežiaus Jono Pauliaus II kalbos).
Po sesers Elijos mokymo sekė Jubiliejaus eisena bei Šv. Mišios. Pamokslo metu kun. Domingo kun. Domingo Avellaneda Cabanillas IVE sakė, kad „Dievas pripildė mūsų gyvenimą meile, kad ja dalintumės, o meilę reikia grąžinti meile“. Ši frazė remiasi tikėjimu, kad Dievas yra meilės šaltinis ir kad kiekvienas žmogus turi galimybę patirti šią meilę savo gyvenime. Tai gali reikšti tiek Dievo meilę žmogui, tiek meilę tarp žmonių. Meilės esmė yra ne jos kaupimas, o dalijimasis ja su aplinkiniais.
Po Šv. Mišių vyresnėlės ėjo į ekskursiją po Telšių vyskupo kuriją, kurią vedė vyskupo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius: papasakojo kurijos istoriją, supažindino su erdvėmis. Tuo metu jaunesnės mergaitės žaidė orientacinį žaidimą, kad geriau pažintų aplinką, kurioje leidžia savaitgalį. Vėliau apsikeitė – didžiosios žaidė orientacinį žaidimą, o mažosios ėjo į ekskursiją po kuriją. Šiek tiek atsipūtusios, susišildžiusios ir atsigėrusios arbatėlės, mergaitės suskirstytos pagal amžių ėjo į mokymus. Su mažosiomis kalbėjome apie tris adorančių tarnystės momentus: asmeninį susitikimą su Jėzumi, širdies atvirumą ir maldą už kitus, bei Mergelės Marijos, kaip nuostabiausios adorantės pavyzdį. Tuo metu, vyresniųjų mokymas prasidėjo žodžiais: „Kiekviena iš jūsų yra labai graži“. Tai buvo sesers Elijos žodžiai, kurie labiausiai įsiminė merginoms. Marija graži tuo grožiu, kurį vadiname šventumu. Ji, apdovanota malonėmis, iš tiesų yra graži. Sesė Elija kvietė mergaites būti tokiomis kaip Marija – skleisti šviesą, tyrumą ir meilę, neleisti tamsybėms užvaldyti mūsų, skaityti Šventąjį Raštą, kad Dievo žodis mus atkurtų iš vidaus ir leisti sau patirti Dievo artumo malonę.
Vakare vyko Švč. Sakramento adoracija, kurios metu vadovė Živilė Perminaitė giedojo giesmes, mergaitės galėjo prieiti išpažinties ar eiti dvasinio pokalbio pas seserį Eliją, taip pat parašyti laišką Dievui. Tai buvo laikas apmąstyti visą dieną, veiklas, kur šiandien sutikome Dievą, įsigilinti į tai kaip jaučiamėsi, pasimelsti ir pašlovinti Viešpatį giesmėmis. Labai jautrus laikas, sukėlęs įvairias emocijas ir mintis – ypatingas laikas susikaupimui, dienos apmąstymui. Na, o po adoracijos sekė vakaro programa – kasų pynimas, žvakių liejimas, rankdarbiai, adorančių atmintinių pristatymas. Žinoma, arbata ir daug daug pokalbių, dalinimosi įspūdžiais ir juoko.
Antroji savaitgalio diena prasidėjo rytine malda koplyčioje, pusryčiais ir viso savaitgalio apibendrinimu. Grupelėse darėme plakatus apie įsimintiniausius savaitgalio momentus ir juos pristatėme. Skambėjo viena – „esu laiminga, kad čia atvažiavau“. Paklausus merginų pradžioje, kodėl jos čia atvažiavo, girdėjome tuos pačius žodžius – noriu sutikti Dievą, pajusti bendrystę ir susirasti naujų draugų ir būtent per šį apibendrinimą buvo aišku, kad tai padaryti pavyko! Toliau – Kryžiaus kelio eisena ir Šv. Mišios katedroje, kurių metu buvo skaitomas skaitinys iš Evangelijos pagal Luką: „Jėzus pasakė palyginimą: ‘Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir tarė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’ Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu.’” Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius homilijos metu mokė, jog mūsų sodininkas yra Jėzus Kristus, o mes esame figmedžiai, kuriuos Jis nori patręšti ir auginti, kad duotume daug vaisių.
Šis savaitgalis mergaitėms padėjo labiau pažinti savo moteriškumą ir adorantės tarnystės esmę. Buvo gražu matyti tokią bendrystę, mergaičių atsivėrimą ir sukilusias emocijas: galingos ir nuoširdžias – nuo džiaugsmo ir susižavėjimo iki gilios refleksijos ir atradimų, kaip svarbu remtis viena kita ir ieškoti dvasinės stiprybės bendruomenėje.
Dėkojame šio renginio komandai, kuri kelis mėnesius plušo rengdama programą ir ją puikiai įvykdė, bei visoms dalyvėms, kurios savo dalyvavimu įkvėpė komandą tęsti pradėtą darbą adorančių pastoracijoje! Mielos adorantės, iki susitikimo rudenį!
Telšių vyskupijos jaunimo centro informacija
