Kronika
Katalikų Bažnyčios kronikos fondas 2024 m. lapkričio 29 d. Kaune organizavo praktinį seminarą katalikiškos žiniasklaidos darbuotojams apie konstruktyvią žurnalistiką „Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame amžiuje“. Seminarą vedė viešnia iš Vokietijos p. Michaela Pilters. Baigusi katalikų teologijos studijas p. Michaela studijavo germanistiką, filosofiją ir suaugusiųjų pedagogiką, dirbo katalikų informacijos agentūros redakcijoje (Hessische Rundfunk). Nuo 1985 ji buvo ZDF televizijos kanalo katalikiškų laidų „Kirche und Leben“ („Bažnyčia ir gyvenimas“) redaktorė, aktyviai dalyvauja Vokietijos katalikų publicistų draugijoje ir keletą kadencijų buvo jos vadove, yra kelių knygų autorė; apdovanota Vokietijos vyskupų konferencijos įsteigta katalikų žurnalistų premija (1980 m.), Kurt-Magnus premija (1982 m.), Vokietijos katalikų publicistų draugijos Šv. Pranciškaus Salezo nominacija (2015 m.), popiežiškuoju šv. Grigaliaus ordinu (2018 m.).
Seminaro pradžioje viešnią pristatė fondo vadovė Diana Adomaitienė ir fondo valdybos pirmininkas vysk. Algirdas Jurevičius. Nors Evangelija visuomet yra tapati, tačiau ją skelbti reikia metodais, kurie atitinka laikmečio kultūrą bei galimybes. Pavyzdžiu galėtų būti apaštalas Paulius, kuris apsilankęs Areopage ir susipažinęs su ten veikiančiu metodu, jį panaudojo paskelbti Gerąją Naujieną.
Pirmiausia prelegentė apžvelgė skaitmeninio laikmečio teikiamas galimybes, kalbėjo apie pasirinktų informacijos perteikimo algoritmų veikimą, interaktyvumo reikšmę, tačiau atkreipė dėmesį, kad ne tiek būdas yra svarbus, kiek perteikiamos žinios turinio kokybė ir autentiškumas. Norint kažką pasiekti, reikalinga tiksli strategija. Dirbtinio intelekto naudojimas vis dažnesnis žiniasklaidoje, tačiau be žmogaus aktyvaus dalyvavimo tai netaps patikimu informacijos šaltiniu.
Evangelizacija – visų pirma yra komunikacija. Dažniausiai tai vyksta per asmeninį pokalbį, o kitos priemonės gali tik daugiau ar mažiau prie to prisidėti. Pokalbiuose patariama vengti aukštų materijų ypač iš religinio žodyno, nes klausytojui tai gali būti nesuprantama ir svetima. Jei anksčiau buvo siekiama pasakyti kuo įmantriau, tai dabar siekiama auginti pašnekovą pradedant paprasta buitine kalba, tačiau atveriant supratimą, kad ši tema turi perspektyvą, vedančią į gilesnį supratimą.
Tradicinė žurnalistika didžiausią dėmesį kreipė į problemas, negatyvius įvykius ir visuomet buvo pilna kritikos. Pastaruoju metu populiarėja taip vadinama konstruktyvi žurnalistika, kuri nevengia problemų, tačiau visuomet ieško būdų, kaip galėtų jas išspręsti ir bando nurodyti sprendimo kelią. Kritika taip pat nėra svetima, tačiau ji yra vedanti link sprendimo.
Konstruktyviosios žurnalistikos pagrindinės temos yra tarpreliginis dialogas, atskleidžiantis taikų religijų sugyvenimą, bendravimą, pasikeitimą turimomis skirtingų tradicijų dovanomis; taip pat svarbus socialinis klausimas parodant sunkius žmonių gyvenimus, bet visuomet ieškant ir išeities iš beviltiškos situacijos kelio. Pristatant religinį gyvenimą svarbu kreipti dėmesį į žmonių kasdienybę. Savaime suprantamas tikintiesiems sekmadienių šventimas, bet žymiai sunkiau gyventi tikėjimu kasdienybėje, todėl kasdienybės dvasingumas yra nepaprastai aktuali ir svarbi tema.
Katalikiškos žiniasklaidos atstovai prelegentei uždavė klausimų ir turėjo galimybę grupelėse diskutuoti girdėtomis temomis. Seminaras ne tik pagilino profesines žinias, bet ir suteikė erdvę dalintis patirtimi bei atrasti naujų kelių tikėjimo skelbimui žiniasklaidoje.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
