Kronika
2024 m. spalio 3 d. vyskupų sinodo nariai rinkosi į pirmojo Darbo dokumento modulio svarstymą. Prieš pradedant darbą specialusis sinodo sekretorius t. Giacomo Costa SJ supažindino su darbo tvarka. Darbo grupės buvo sudarytos pagal dalyvių pasirinktas kalbas: 16 grupių anglų kalba, 7 – italų, 6 – prancūzų, 6 – ispanų kalba ir 1 grupė portugalų kalba.
Lyginant su pernai metais vykusiu sinodu, tvarka darbo grupėse kiek pasikeitė. Grupių nariai prašomi paruošti du pasisakymus, kurių pirmasis skirtas pasidalinti, ką siūloma įtraukti į baigiamąjį sinodo dokumentą, o antrasis pasisakymas iškelia klausimus, kuriuos reikėtų papildomai aptarti ar pagilinti. Trečiasis pasisakymų ratas skirtas svarbiausioms mintims išgryninti ir jas aptarti. Tuo pagrindu kiekviena grupelė paruoš bendrą poziciją, kurią deleguotas asmuo aptars su kitų grupelių atsakingais asmenimis ir tik po to kelių grupelių santrauką pristatys visai sinodo asamblėjai. Pernai kiekviena grupelė pristatinėjo savo darbo vaisius, todėl daug minčių kartojosi. Šiemet sinodo darbo metodas patobulėjo, nes 5-6 grupelių išvados bus apjungtos ir pristatytos bendrai. Išklausius pristatymus darbas grupelėse tęsis, nes bus apsvarstytos pateiktos mintys ir formuojamos naujos įžvalgos.
Išklausę darbo metodikos pristatymą, sinodo dalyviai ėmėsi aptarinėti pirmojo Darbo dokumento modulio, vadinamo Pagrindais (Foundations). Šių eilučių autorius dalyvavo vienoje iš sinodo darbo grupių, todėl tolesnis pasidalijimas bus susijęs tiks su tos vienos grupės narių pasidalijimu.
Daugiausia laiko buvo skirta pasidalinti įžvalgomis apie Krikšto teologiją. Iš Krikšto sakramento plaukia lygus visų pakrikštytųjų orumas ir atsakomybė už Bažnyčią. Nejučiomis kalba nukrypo apie moterų vaidmenį Bažnyčioje, tačiau gan stiprią mintį išsakė broliškų Bažnyčių delegatas iš Konstantinopolio patriarchato. Anot jo, ortodoksai prieš keliasdešimt metų taip pat įvairiose konferencijose kėlė mintis apie moterų vaidmenį, tačiau palaipsniui tai transformavosi į svarstymus apie pasauliečių – vyrų ir moterų vaidmenį Bažnyčioje. Ortodoksų delegatas įspėjo nedaryti šios klaidos ir svarstymuose nediskriminuoti pasauliečių vyrų, kurių pasigendama Bažnyčioje. Jei jau Bažnyčia eina sinodiniu keliu, tai vyrai negali likti šalikelėje. Verta pasvarstyti apie tai, kaip daugiau pasauliečių vyrų įtraukti į bažnytines veiklas.
Teologė iš Kanados iškėlė mintį apie šio vyskupų sinodo įtaką vyskupijų sinodams. Dabartinė kanonų teisė neįsako vyskupijoms šaukti sinodus, todėl dalis vyskupijų juos periodiškai organizuoja, o kitose tikintieji net nepamena, kada vyko paskutinis sinodas. Kardinolas iš Indijos pasidalino patirtimi, kad jo vadovaujama arkivyskupija kas dešimt metų šaukia sinodą, kuriame aptaria per dešimtmetį vykdytą praktiką ir nustato pastoracines gaires ateinantiems dešimčiai metų. Grupelės dalyviai pripažino, jog vykstantis vyskupų sinodas davė visiškai naują kryptį sinodiškumo sampratai, todėl tai būtinai turi atsiliepti vietinės Bažnyčios – vyskupijų sinodo organizavimo praktikai.
Apsvarsčiusios visą eilę pasiūlymų ir klausimų grupelės raštu suformavo bendrą poziciją, kurią, sujungę su kitų grupelių pozicijomis, ateinančią dieną pristatys visai asamblėjai.
Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano