Kronika

Kartą, vienoje šeimoje, tėvas Tony Smitas, prieš iškeliaudamas į Amžinybę, paragino savo vaikus niekada neužmiršti gerumo – padėti vargstantiems, padėti kiekvienam, prašančiam pagalbos.

Jo dukra Sara, klausydama tokių paskutinių tėvo žodžių, prieštaravo ir apgailestavo, jog mirdamas tėvas jai nepalieka jokio praktinio palikimo: banko sąskaitoje vos pora tūkstančių, nes viskas išdalinta vargšams; kiti tėvai, anot jos, mirdami savo vaikams paliko pinigų, namus, butus, kitokią nuosavybę, o šiuo atveju net namas, kuriame jie gyveno, buvo nuomojamas. Sarai tėvo žodžiai apie gerumą kiekvienam sutiktam žmogui buvo nelyginant peilio dūriai – ji apsisprendė, kad jos gyvenimo kelias būsiąs kitoks.

Po tėvo mirties praėjus trejiems metams, Sara, ieškodama darbo, atėjo motyvaciniam pokalbiui į vieną didžiulę tarptautinę korporaciją. Personalo skyriaus vadovas, uždavinėdamas jai standartinius klausimus, staiga pasiteiravo, ar jos tėvas nebūsiąs Tony Smitas. Nustebusi, kad tokio aukšto rango žmogus pažįsta jos tėvą, ji atsakė teigiamai, pridurdama, kad tėvas, deja, jau miręs.

Personalo vadovas, atsisukęs į kitus komisijos narius, prasitarė norįs pasakyti kai ką svarbaus ir papasakojo, kad Saros tėvas kadaise parašė jam rekomendaciją, kuri atvėrė jam kelią tapti tuo, kuo jis esąs šiandien. Be to, Saros tėvas davęs jam pinigų, kadangi įžvelgė jame, tuo metu jauname ir neturtingame žmoguje, talentą pasiekti daugiau, nei būtų leidusi jo skurdi finansinė padėtis. Kitaip tariant, Saros tėvas atvėrė šiam žmogui duris į sėkmę. Dabar jis norįs atverti duris dukrai to, kuris kadaise pasidalino savo gerumu, todėl Sara be jokių tolimesnių klausimų buvo priimta į trokštamą darbą prestižinėje korporacijoje. Jos tėvas pasirodė esąs geriausia vizitinė kortelė.

Praėjus dar keleriems metams ir Sarai, besistebinčiai, jog kone kiekvienas kompanijos darbuotojas itin teigiamai atsiliepia apie jos tėvą, kopiant karjeros laiptais, personalo skyriaus vadovui atėjo laikas pasitraukti į pensiją. Ieškodamas sąžiningo ir kruopštaus darbuotojo, kuris galėtų perimti jo pareigas, jis rado tik vieną tinkamą kandidatę – Sarą Smit.

Po daugelio metų, paprašyta atskleisti savo sėkmės paslaptį, Sara su ašaromis akyse atsakė, kad būtent tėvas nutiesė jai kelią į svajonių gyvenimą: būdamas neturtingas finansiškai, buvo be galo turtingas savo gerumu, sąžiningumu ir darbštumu. Sara gailėjosi vienintelio dalyko ir troško atsukti laiką atgal – paskutiniąsias tėvo žemiškojo gyvenimo valandas – idant atsiprašytų ir padėkotų už pagalbą tapti tokia, kokia ji esanti šiandien.

Ši Šiaulių vyskupo koadjutoriaus Dariaus Trijonio homilijos metu papasakota istorija greičiausiai nepaliko nė vieno abejingo piligrimo, liepos 2 dienos vidurdienį atvykusio į Žemaičių Kalvarijos Šventovę pasimelsti už socialinius darbuotojus, Caritas, Maltos ordino, Samariečių bendrijos, Raudonojo Kryžiaus, senelių namų gyventojus, darbuotojus bei savanorius ir taip paminėti Žmonių brolybės dieną bei švęsti Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, iškilmę, tuo pačiu prisimenant, kaip 2006 metais malonėmis garsus Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis.

Tikintiesiems šią dieną patarnavo Gargždų dekanato kunigai, giedojo Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos šlovintojų grupė, vadovaujama Petro Katauskio.

Po Šv. Mišių, kurių pabaigoje susirinkusiuosius pasveikino ir mero linkėjimus perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė bei Maltos ordino pagalbos Lietuvoje prezidentas Bronius Einars, didžiulis maldininkų būrys patraukė į Kryžiaus Kelio Kalnus apmąstyti Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį, padovanojusią tikinčiam žmogui tikrą ir prasmingą gyvenimą su garantija į Prisikėlimą.

Nepaisant to, kad susitelkę debesys užstojo saulę, visų akys švytėjo, kadangi kiekvienam buvo akivaizdu, jog gerumas savo artimui yra daug daugiau nei krūva pinigų banko sąskaitoje, jog kasdienis darbas ir savanorystė senelių globos namuose, Carite bei kitose pagalbos žmonėms organizacijose, nors kartais ir nelengvas, yra daug daugiau, nei sveria visas pasaulio auksas, nes tai – lobis Danguje.

O jeigu Jūsų gyvenimo vizitinėje kortelėje gerumas yra daugiau ar mažiau nublukęs – dabar yra tinkamiausias laikas ją atnaujinti Didžiuosiuose ir Dievo Malonių apstumu stulbinančiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose!

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. J. Mankausko ir kan. V. Viktoravičiaus