Kronika
Kovo 1 d., ketvirtadienį, 17.30 val. VDA Telšių dailės fakulteto parodų salėje įvyko knygos „XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas, Vilniaus dailės akademijos leidyklos direktorius dr. Marius Iršėnas ir knygos autorė VDA Telšių fakulteto docentė dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė.
Kanauninkas A. Sabaliauskas savo kalboje daugiau koncentravosi į lotyniško žodžio procesiją prasmę ir paaiškino šios apeigos svarbą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Leidyklos direktorius vardijo knygos ruošimo etapus ir darbus, pabrėždamas, kad šis leidinys skaitytoją pasiekė Lietuvos mokslo tarybos paramos dėka. Autorė apie procesijas perskaitė detalų pranešimą, iliustruodama jį gausiai įvairiomis nuotraukomis.
Katalikiško pamaldumo tradicijoje svarbią vietą užima procesijos. Katalikų bažnyčia procesijas skirsto į liturgines (visuotines) ir ypatingąsias. Pirmosios vyksta nuolat, kasmet nustatytu laiku, pavyzdžiui, dar XIX a. pabaigoje sekmadieniais prieš sumą, Jėzaus Paaukojimo šventykloje dieną, Verbų sekmadienį, Kryžiaus dienomis, Dievo Kūno, Šv. Morkaus ir kitomis dienomis. Nepaprastosios procesijos yra specialiai vyskupo nurodytos ar leistos dėl bendrų visuomeninių nelaimių ar kokia nors kita intencija. XVII–XVIII a. – bažnytinių procesijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suklestėjimo laikas.
Pagrindiniai liturginių eisenų vizualieji elementai buvo nuolatiniai procesijų atributai – kryžius, vėliavos, paveikslai, altorėliai, baldakimas, žibintai, būgnai ir kiti muzikos instrumentai. Šiuos tik išvaizda ir skaičiumi besiskiriančius procesijų reikmenis turėjo kiekviena bažnyčia. Didingiausios ir puošniausios eisenos vykdavo ypatingomis progomis: šventųjų kanonizacijos, stebuklingų paveikslų vainikavimo ir pan. Išskirtinis šių procesijų meninio apipavidalinimo akcentas – triumfo vartai.
Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros dalis. Tačiau Lietuvos istoriografijoje bažnytinės procesijos iki šiol rimtesnio dėmesio nesusilaukė. Ši studija – pirmas bandymas išsamiau pristatyti bažnytinių procesijų reiškinį Lietuvoje. Monografijoje, remiantis XVII–XVIII a. rašytiniais šaltiniais, aptariama LDK bažnytinių procesijų istorija, pobūdis ir meninis apipavidalinimas. Knygos prieduose publikuojami ypatingomis progomis vykusių iškilmių aprašymų vertimai į lietuvių kalbą, pateikiamos duomenų apie šaltiniuose minimus procesijų atributus lentelės. Tekstą papildo daugiau nei 100 iliustracijų.
