Kronika

2024 m. sausio 10 d. nedidelė grupė iš Telšių buvo pakviesta į Vilnių dalyvauti susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kalbiname grupės sielą - Telšių vyskupijos Caritas bendrystės centro „Saulėtoji užuovėja“ vadovę Editą Barsienę.

Kaip įsijungėte į pagalbos ukrainiečiams akciją?
Caritas savanore jau buvau prieš prasidedant plataus masto karui prieš Ukrainą. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po 2022 vasario 24 d. iš Telšių vyskupijos Caritas sulaukiau netikėto, tačiau viltingo prašymo tapti karo pabėgėlių humanitarės pagalbos koordinatore. Ši tarnystė buvo neatlygintina ir rėmėsi savanoryste.

Ką Jums davė savanorystė Carite?
Tuo chaotišku momentu skirtingose savivaldybėse ši funkcija buvo patikėta įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms. Telšių rajono savivaldybėje šios veiklos ėmėsi Telšių vyskupijos Caritas. Su artimaisiais skubiai aptarusi pasiūlymą ir jų paskatinta, bei suprasdama klausimo svarbą sutikau imtis savanorystės. Nebuvo lengva, bet žvelgdama iš dabarties perspektyvos į drauge su komanda nuveiktus darbus ir sutiktus žmones, prie kurių ypač sudėtingų gyvenimo situacijų teko prisiliesti, suprantu, jog tuometis sprendimas atvėrė visiškai naujus profesinio ir asmeninio tobulėjimo kelius. Retrospektyviai žvelgdama į savo gyvenimą suprantu, jog savanorystė, o ypač šis savanorystės etapas labiausiai mane formuoja ir tikrai paliks ryškiausią pėdsaką mano asmenybės raidoje.

Kas keitėsi Jūsų savanorystėje?
Ilgainiui susiformavo ganėtinai nuoseklios procedūros ir pagalbos formos, todėl man teko daug ir nuo¬lat dalyvauti ne tik teikiant visoke¬rio¬pą pa¬gal¬bą karo pabėgėliams, bet ir kartu išgyventi įvairius sunkumus, su kuriais šie žmonės susiduria. Vis dėlto nuo pat pirmųjų karo dienų pagrindinė veikla, kuri ir yra labiausiai būdinga Caritas organizacijai - humanitarinė pagalba. Organizuojame atvykstančiųjų aprūpinimą buities ir higienos reikmenimis, vietinių operatorių sim kortelėmis bei prekybos centrų paramos kortelėmis. Taip pat nuolat teikiama įvairi informavimo, tarpininkavimo, išklausymo, palydėjimo į reikiamą įstaigą ar instituciją pagalba. Dalis paramos sulaukusių ukrainiečių vėliau ir patys ateina, savanoriauja centre, padeda organizuojant Caritas paramos akcijas, skirtas Ukrainai. Pernai įkurtame Telšių vyskupijos Caritas bendrystės centre „Saulėtoji užuovėja“ šiuo metu yra įrengti 3 butai kuriuose neatlygintinai apgyvendinami karo pabėgėliai. Šiuo metu juose gyvena trys šeimos (viso 20 žmonių), tačiau per visą karo laikotarpį šia apgyvendinimo paslauga pasinaudojo jau beveik trys dešimtys karo pabėgėlių. Taipogi Centre kasdien vyksta užsiėmimai skirti vyresnio amžiaus žmonėms. Į juos įsijungia ir norintys ukrainiečiai, padeda vietos gimnazistai bei Telšių vyskupijos Jaunimo centro savanoriai.

Papasakokite plačiau apie bendrystės centrą „Saulėtoji užuovėja“.
Nors bendrystės centras duris atvėrė 2023 m. rugsėjo 20 dieną, tačiau jau spalio 10 d. pas mus lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, kuri panoro susitikti su Telšiuose apsistojusių ukrainiečių bendruomene. Tinkamiausia vieta šiam susitikimui buvo parinktas šis Caritas bendrystės centras. Jautrus, nuoširdus ir abipusio dėmesingumo pilnas susitikimas paliko jaudinantį įspūdį poniai D. Nausėdienei bei jos komandai, o taip pat ir mums – centro savanoriams ir lankytojams.
Praėjus kuriam laikui po vizito sulaukiau Vilniaus Ukrainos centro asmeninio kvietimo dalyvauti projekte - mokymuose "Bendruomenės akceleratorius". Mokymų tikslas – suteikti bendruomenių ir iniciatyvų lyderiams kompetencijų, reikalingų skatinti pilietinį įsitraukimą ir stiprinti bendruomenės ryšius, paskatinti spręsti aktualias problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos ukrainiečių bendruomenė. Svarbu paminėti, jog šio Ukrainos centro veiklą tiesiogiai kartu globoja abiejų šalių - Lietuvos ir Ukrainos - pirmosios Ponios. O mokymus moderavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus politikos grupės projektų vadovė Deimantė Kuprelienė ir edukologas, mokymų inovatorius lektorius Nerijus Miginis.

Jūs buvote pakviesta į susitikimą su Ukrainos prezidentu. Papasakokite apie tai!
Didžiausias atlygis už šią veiklą – tai dalyvavimas susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vilniuje. Man tai leido suprasti, jog turiu galimybę prisidėti prie istorinių procesų. Viskas prasidėjo nuo 2024 m. sausio 5 d. gauto laiško iš Vilniaus Ukrainos centro. Jame buvo kvietimas į Ukrainos centro renginį ir susitikimą su Lietuvos Respublikos Prezidentu ir pirmąją Ponia. Taip pat buvo kviečiama susipažinti su naujomis Ukrainos centro iniciatyvomis. Pakartotinai su manimi susisiekė LR Prezidentūros kanceliarijos vidaus politikos grupės projektų vadovė Deimantė Kuprelienė ir nuoširdžiai paragino dalyvauti susitikime Vilniuje bei atsivežti Telšiuose gyvenančių ukrainiečių grupę. Apie renginio ir susitikimo detales nebuvau informuota.

Kiek žmonių iš Telšių vyko į susitikimą Vilniuje?
Į susitikimą vyko šešios ukrainietės: Irina, Natalia, Nadia (atstovės iš šeimų, gyvenančių Caritas bendrystės centre), Ruzana ir Tatiana (centro savanorės) Yana (gyvenanti ir dirbanti Varniuose) bei aš – centro vadovė. Kai pasiūliau vykti į VDU Švietimo akademijoje įkurtame Ukrainos centre vyksiantį renginį "Mes kartu / Ми разом / We are together", moterys jaudinosi, labai noriai ruošėsi ir laukė kelionės. Žinojome, kad dalyvaus Lietuvos Prezidentas ir pirmoji šalies Ponia, galbūt kiti žymūs visuomenininkai ar politikai. Ukrainietėms buvo labai įdomu ir tai, jog galės sutikti daugiau iniciatyvių žmonių iš savo Tėvynės, tiesiog pabendrauti savame rate... Ir tik trečiadienio ryte, prieš pat išvykstant, sužinojome, kad šis susitikimas - tai istorinis įvykis, kuriuo metu galėsime išvysti bei išgirsti jau gyva legenda tapusį kovojančios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį!

Kaip sureagavote apie tai sužinojusi?
Būtent tuo metu supratau, kodėl mūsų Prezidentūros komandos nariai, su kuriais jau buvau pažįstama, taip nuoširdžiai tikėjosi mūsų dalyvavimo. Jaudinomės, laukėme, mačiau, kaip ukrainietės vis rašė, siuntė šią žinią savo draugams, artimiesiems. Atvykome vieni iš pirmųjų. Mus pasitiko Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovė ir patarėjas. Kartu nusifotografavę ir praėję patikros procedūras dalyvavome organizacijų mugėje, stebėjome, kaip vyksta pasiruošimo darbai, kaip renkasi žmonės, kokios jų nuotaikos ir emocijos. Laukti to įspūdingo momento teko daugiau nei tris valandas, tad laiko susipažinti su Ukrainos centro Vilniuje veikla bei žmonėmis tikrai užteko.

Kokie įspūdžiai aplankė susitikimo metu?
Šios, iš pradžių, rodos kiek mįslingos ir neišskirtinės kelionės kertiniu momentu tapo pačio Volodymyro Zelenskio pasirodymas Ukrainos centro salėje. Nenusakoma emocija užplūsta matant šią istorinę asmenybę, o ypač matant visos salės ukrainiečių jaudulį ir pasididžiavimą gyvai išvydus jų kovojančios tautos veidą. Nuo pat karo pradžios, mane, turbūt kaip ir daugelį, žavėjo Ukrainos prezidento kalbos natūralumas, laisvumas ir gebėjimas ramiai, tačiau tuo pačiu ir griežtai perteikti savo žinią. Galimybė išgirsti jį gyvai šį įspūdį tik dar labiau sustiprino.
Labiausiai širdin įstrigo V. Zelenskio pasakyta frazė – „Kaip tu ir teisingai sakei (kreipiantis į prezidentą Nausėdą), kai mes laimėsime, jie visi galės grįžti namo, o mes padarysime viską, kad toks laikas ateitų.“
Visą likusį vakarą ir kelionės namo metu džiaugiausi matydama kokį ypatingą įspūdį tai padarė moterims, keliavusioms kartu su manimi. Jos visą laiką be perstojo siuntė nuotraukas ir dalijosi savo įspūdžiais su visais savo artimaisiais ir pažįstamais, tame tarpe ir likusiais Ukrainoje. Rodos, likimo toli nuo Tėvynės nublokštoms moterims, šis susitikimas leido pajusti Tėvynės meilę išblaškytiems savo vaikams.

Ką Jums asmeniškai davė dalyvavimas istoriniame susitikime?
Grįžtant namo visą kelią mąsčiau, kaip svarbu ir tiesiog būtina būti vieningiems ir saugoti savo šalį, jos savastį. Džiaugiuosi esanti Lietuvos Respublikos pilietė!
Susitikimą su Ukrainos prezidentu priimu su dėkingumu kaip didžiulę Dievo dovaną. Ir dar, važiuodama namo daug kartų skaičiau tą trečiadienio rytą, prieš išvykstant į Vilnių, sūnaus parašytą žinutę: „Ar atsimeni, kai mes kalbėjome tą pirmą dieną telefonu dėl karo pabėgėlių ir aš sakiau, kad reikia imtis, reikia daryti, nes kitaip nu tiesiog negalim... Tai va, dabar va taip ir grįžta. Kažką darom teisingai...“ .

Telšių vyskupijos kurijos informacija