Kronika

Jau treti metai, kaip Klaipėdos etnokultūros centre startavo renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“. 2012 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti į renginį „Tradiciniai giedojimai. Kryžiaus keliai“.

Renginio vedėjas ir idėjos bendraautorius, Klaipėdos universiteto doktorantas, kun. Saulius Stumbra, kuris savo disertaciniame darbe tiria katalikų liaudiškojo pamaldumo edukacinius veiksnius.

Kun. S. Stumbra, pradėdamas renginį sveikino susirinkusius renginio dalyvius, ir džiaugėsi, jog prieš trejus metus gimusi idėja pasirodė esanti aktuali šių laikų žmogui, praradusiam savo religinį-tautinį tapatumą.

Pristatydamas Kryžiaus kelius, renginio vedėjas ieškojo kilmės, aktualumo, atlikimo formų ir prasmės.

„Kristaus Kryžiuje atpažinkime didžiausios meilės ikoną. Mokykimės iš jo mylėti taip, kaip ji mylėjo. Tai ir yra Geroji Naujiena, kuri grąžina pasauliui viltį“, – sakė popiežius Benediktas XVI.

„Kilmė. Tradicija teigia, jog pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis eidavo į šv. Žemę atvykę maldininkai. Kiekvieną penktadienį trečią valandą po pietų krikščionys, atvykę iš visų pasaulio kampelių, prisijungia prie pranciškonų procesijos, kad praeitų Jėzaus pėdomis ir dar kartą pergyventų jo paskutines valandas. Devynios Kryžiaus kelio stotys yra išdėstytos siaurose senamiesčio gatvelėse, o penkios paskutiniosios – Šventojo Kryžiaus bažnyčioje, kuri stovi Golgotos kalno vietoje. Visos stotys yra pažymėtos koplytėlėmis arba altoriais, kur galima sustoti pasimelsti ir apmąstyti, kas čia vyko. Nepaisant turgaus triukšmo ir minios grūsties gatvėse, ėjimas tuo keliu, kuriuo už mus kenčiantis Jėzus praėjo paskutinę savo žemiškojo gyvenimo dieną prieš du tūkstančius metų, gali tapti jaudinančia dvasine patirtimi.

Dramatizmas. Iš tikrųjų, kad suprastum Kryžiaus kelio stotis, reikia pajusti anuometinį mentalitetą ir dvasingumą. Viduramžių pamaldumas buvo taip stipriai sutelktas į žmogiškąjį Kristaus kentėjimą, kad šiuolaikiniam žmogui tokia praktika galėtų atrodyti kaip perdėta ir nesuprantama. Nuplaktas ir krauju paplūdęs Jėzus buvo intensyvios viduramžių garbinimo objektas. Pamaldumas, kurio centras buvo šventosios žaizdos, brangusis kraujas, kritimai kančios kelyje, septyni paskutiniai Jėzaus žodžiai, erškėčių karūna tiesiog klestėjo.

Šv. Jeronimas (342-420) taip pat rašo apie piligrimus, kurie jo gyvenamu laiku lankė su Jėzaus kančia susijusias šventas vietas Jeruzalėje, tačiau pirmaisiais krikščionybės amžiais tai dar nebuvo Bažnyčios liturginė praktika. Šv.Petronijus V amžiuje Šv. Stepono vienuolyne Bolonijoje įrengė eilę tarpusavyje sujungtų koplyčių, kurios priminė specifines Jeruzalės vietas, tačiau tai, kas dabar žinoma kaip Kryžiaus kelios stotys (stacijos), pradėjo atsirasti tik religingumu išgarsėjusiais viduramžiais.

Kryžiaus kelio stotys pirmą kartą buvo pastatytos Kordoboje (Ispanija) dar XV amžiuje, netrukus Antverpene (Belgija), Niurnberge (Vokietija) ir daugelyje kitų vietų.

Didelę reikšmę Kryžiaus kelio maldai plėtoti turėjo Pranciškonų vienuolija ypač po to, kai Šventasis Sostas 1343 metais perdavė pranciškonams Jeruzalės ir visos Palestinos šventųjų vietų globą ir kurie su ypatingu uolumu ėmė skatinti pamaldumą Kristaus kančiai. Šioje veikloje ypač pasižymėjo pranciškonas kunigas šv. Leonardas iš Porto Moriso (1676-1751), kuris vien tik Italijoje įsteigė net 571 vietą. 1686 metais popiežius Inocentas XI suteikė pranciškonams išimtines teises įrengti Kryžiaus kelio stotis bei taip pat suteikė jiems atlaidų gavimo galimybę už šių stočių ėjimą Jeruzalės šventosiose vietose. Popiežius Benediktas XIII 1726 metais atlaidų gavimo praktiką praplėtė į visus tikinčiuosius. Pranciškonai ilgą laiką išlaikė Kryžiaus kelio stočių įrengimo monopoliją, tačiau popiežius Klementas XII 1731 metais šią teisę suteikė ir ne pranciškonų bažnyčioms. Dabar daugumoje pasaulio, taip pat ir Lietuvos bažnyčių yra Kryžiaus kelio stotys. Tokiu būdu Kristaus kančios ir mirties apmąstymas lieka ir visada bus svarbiu katalikų religinio gyvenimo elementu.

Žemaitijoje pirmieji Kryžiaus kelius įsteigė pranciškonai bernardinai 1759 metais, Beržoro parapijoje.

Tradicija. Ši pamaldumo praktika ir šiandien gyva. Gavėnios metu apmąstoma bažnyčiose, Didįjį Penktadienį visam pasaulį einami Kryžiaus keliai miestų ir miestelių gatvėmis, mirusiųjų minėjimuose apmąstomi meldžiant mirusiems amžinos ramybės.

Kryžiaus kelias – stacijos, turtingos savo muzikine kalba, nors vos kelios eilutės giedamos, bet dažnoje parapijoje skamba vis kitokios – daugiau ar mažiau panašios ar skirtingos melodijos. Žemaitijoje ypač populiarūs Kryžiaus keliai, kurie per mirusiųjų minėjimus einami net su trūbomis.

Struktūra. Kryžiaus kelią sudaro Įžanga, 14 stočių ir pabaiga. Visų pirma skelbiama stotis. Po to skamba aklamacija – „Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave“, ir atliepas „kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį“. Po to skamba pamąstymas ir kreipinys „Pasigailėk mūsų, Viešpatie“ – tai seno graikiško meldimo Kyrie eleison kreipinys.
Tik Lietuvoje ir Lenkijoje skamba speciali Kryžiaus kelio giesmė, kuriai pradžią davė bernardinas Jokūbas Wujekas XVI a., o melodiją pateikė kun. M. Mioduševskis 1838 met. Ši giesmė jau randama Saliamono Slavočinskio 1646 m. pirmajame katalikiškų giesmių rinkinyje. Tuo tarpu visam pasauly giedamas himnas „Stabat Mater“ – „Stovi motina“.
Baigiant Kryžiaus kelius giedama „Kurs už mus kaltus kentėjai“ – iš lenkų kalbos versta giesmė, kurios autorius Vladislovas iš Gelniovo.“

Po žvilgsnio į Kryžiaus kelio istoriją, struktūrą, atlikimo tradiciją, kun. S. Stumbra, pristatė renginio svečius, Šiaulių šv. Cecilijos religinės muzikos ansamblį (vad. Rolanda Kalakauskienė), kuriam vadovaujant visi susirinkę kartu apmąstė Kryžiaus kelią. Turbūt pirmą kartą, siekiant parodyti turtingą Kryžiaus kelio melodiką giedama buvo dviem autentiškomis melodijomis: Šiaulių krašto ir Kelmės. Renginio dalyviai gražiai įsijungė į giedojimą
Dėkodamas renginio dalyviams ir svečiams iš Šiaulių, renginio vedėjas pakvietė aktyviai dalyvauti Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelyje per Klaipėdos miestą.

Kun. Saulius Stumbra