Kronika
Yra toks pasakojimas apie tris drąsias varles, užsimojusias palenktyniauti, kuri iš jų greičiausiai pasieks stulpo viršūnę. Iki starto likus kelioms akimirkoms, kiti miško žvėrys sukruto ir ėmė rėkti, staugti bei spiegti, kad jos atšauktų savo sumanymą, nes kur matyta, kad varlės ims laipioti į stulpus! Išgirdusios tokią viešąją nuomonę, dvi varlės pabūgo iššūkio, o trečioji ėmė kopti ir galiausiai atsidūrė viršuje. Miško žvėrys atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog varlė drąsuolė paprasčiausiai buvo kurčia ir negirdėjo bendruomenės narių rėkimo, kad jai niekada nepavyks.
Šiuo pasakojimu Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, liepos 11 dieną atvykęs į maldininkų ir Dievo ieškotojų sostinę – Žemaičių Kalvariją, apibūdino dažnai pasitaikančią situaciją, kai negatyvūs aplinkinių patarimai daro įtaką žmogaus pasiekimams.
Kalbėti apie pasiekimus sufleravo pagrindinė dienos intencija – buvo melstasi už verslininkus ir visus darbo vietas kuriančius, kad jų pasiekti laimėjimai prisidėtų prie visuomenės gėrio. Tarp nesuskaitomo būrio Bažnyčios geradarių – Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus Kelio Kalnų koplyčių globėjų, Plungės pramonininkų sąjungos narių, kitų įmonių vadovų, atstovų bei atskirų fizinių asmenų – Dievo palaimos prašė ir keturi Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Valdemaras Valkiūnas, Juozas Baublys, Jonas Gudauskas ir Jonas Varkalys. Prie jų prisijungė Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus bei Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus. Patarnauti tikintiesiems sielovadoje eilė prisiartino Šilalės dekanato dvasininkams ir jų dekanui kunigui Sauliui Katkui. Eucharistijos šventimą praturtino Šilalės krašto mišraus choro atliekamos giesmės, vadovaujant Sandrai Rimkutei-Jankuvienei.
Pasak homilijos autoriaus, verslo ištakos glūdi Senojo Testamento Viešpaties paliepime „Eikite ir apvaldykite Žemę.“ Tie, kurie mėgina tai padaryti, esą bematant susiduria su daugybe tiek vidinių, tiek išorinių kliūčių, aplinkinių įtikinėjimais, kad nepasiseks ir nepavyks, todėl įveikti kliūtims reikia stiprybės ne iš šio pasaulio, kuri įgyjama einant Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus Kelio Kalnus.
Liepos 11-oji Bažnyčios Liturginiame kalendoriuje pažymėta kaip Šv. Benedikto, Europos globėjo šventė. Tą pačią dieną Vilniuje prasidėjo ir NATO viršūnių susirinkimas. Šiedu įvykiai, anot arkivyskupo K. Kėvalo, nėra atsitiktinis datos sutapimas, bet Dievo ženklas, jog mūsų žemyną lydi dangiška pagalba. „Šv. Benedikto įkurta vienuolija sukūrė tuos Europos civilizacijos pagrindus, kuriuos mes šiandien turime kaip savo gyvenimo pagrindą“, – tvirtino metropolitas.
Komentuodamas dienos Evangelijos ištrauką, svečias iš Kauno įdėmiai besiklausančius Bazilikos lankytojus sutapatino su žmonėmis, išpildžiusiais Jėzaus kvietimą palikti tėvus, brolius, seseris, laukus ir namus dėl Dangaus Karalystės. Arkivyskupas priminė gerai žinomą devizą: jeigu Dievas pirmoje vietoje, reiškia, viskas savo vietoje. „Jūs esate tie, kurie supratote šį šūkį ir atkeliavote čia Viešpaties pagarbinti, – kalbėjo pamokslininkas. – O Viešpats šiandien mus visus nustebina, nes kviečia į tokį radikalumą, kuris skamba beveik gąsdinančiai. Žmogus negalėtų reikalauti palikti tėvą ir motiną, nes tai reikštų Dekalogo sulaužymą. To reikalauti gali tik Dievas, tad Jėzus, taip kalbėdamas, patvirtina savo dievystę.“
Anot pamokslininko, santykis su Dievu žmogui turi būti brangesnis net už šeimyninius santykius, nes tas santykis nulemia gyvenimo tikslą, jo kokybę ir Amžinybę. Dėl to esą reikia reguliariai atlikinėti sąžinės sąskaitą ir įvertinti, ar Dievas mano gyvenime yra tikslas, ar priemonė, nes galiu bažnyčioje melstis karščiausia malda, prašyti įvairiausių malonių, bet tada Dievas tebus priemonė kitiems tikslams pasiekti.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Monikos Preibytės nuotr.
