Kronika
Liepos 8-oji – ypatinga diena Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų karuselėje. Ji pažymėta Telšių vyskupijos jaunimo piligrimyste, siekiant išgyventi susitikimo su savimi, kitais ir Dievu džiaugsmą.
Ši piligrimystė prasidėjo nuo Panų Kalno, kur šimtas keturiasdešimt užsiregistravusių ir susirinkusių jaunų žmonių iš gausybės vyskupijos parapijų klausėsi kanauninko Andriejaus Sabaliausko konferencijos apie Žemaičių Kalvarijos atlaidų ištakas ir jų reikšmę šiandienos žmogui.
Vėliau nuo kalbų pereita prie darbų. Priešakyje laukė bemaž aštuoni kilometrai – tiek jaunuoliams su šypsenomis veiduose teko nužingsniuoti iki maldingumo sostine šiomis dienomis tituluojamos Žemaičių Kalvarijos.
Jaunimas yra jaunimas. Atrodo, nė truputėlio nepavargę, nesuirzę, nesuplukę, tik gal mažumėlę praalkę klegėdami sugužėjo šalimais Bazilikos. Alkis netrukus buvo nugalėtas, pribaigiant jį kareiviška koše.
Telšių vyskupijoje jauni žmonės yra kultūringi žmonės. Tam tikslui buvo numatyta kultūrinė programa Šventovėje. Ištempę ausis ir kaklus jaunuoliai klausėsi, kaip teorbininkas Christian Velasco Vazques, sopranas Emilė Ribokaitė ir violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė atliko senosios muzikos programą „Po baroko muzikos skliautais“.
Vėliau kultūrinę programą keitė religinė. Miestelio kultūros centro salėje patogiai įsitaisę jaunieji piligrimai galėjo mėgautis kunigystei besiruošiančio seminaristo iš Kretingos Igno Šopagos vesta spalvinga katecheze apie svarbiausius gyvenimo dalykus. Sumaniai ir šmaikščiai derindamas savo asmeninę tikėjimo patirtį su Šventojo Rašto išmintimi, nė akimirkai neprarasdamas ryšio su salėje sėdinčiaisiais, Ignas it gerai sumūrytas kaminas įtraukė visus smalsumo ir dėmesio dūmus, sklindančius iš žingeidumu alsuojančių jaunų širdžių.
Tos pačios širdys neužilgo jau vėl plakė Bazilikos erdvėje – į katechezės metu užduotus prasmės klausimus reikėjo surasti teisingus ir tikrus atsakymus. Visų akys buvo nukreiptos į Monstranciją – Viešpatį Jėzų, pasilikusį Švenčiausiajame Sakramente. Vyko Adoracija – laikas, kuris nėra įskaičiuojamas į adoruojančiojo gyvenimo trukmę. Jeigu kažkas Adoracijos pradžioje ir neišgirdo Dievo balso, tikrai išgirdo Tauragės dekanato dekaną kunigą Marių Venskų, pasidalinusį savąja tikėjimo patirtimi ir padėjusį susirinkusiesiems pajusti neribotą Eucharistijos ir Atgailos sakramento galią.
Dienai artinantis vakarop artėjo ir jaunimo piligrimystės kulminacija. Šv. Mišios, aukojamos Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus ir didžiulio būrio aplink jį susispietusių jaunimo dvasios vadų iš visų dekanatų, buvo apglėbtos skambia šlovinimo giesme ir jaunatviška homilija, kurioje ganytojas išskyrė būtinybę išmokti derinti gyvenimą pagal kūną su gyvenimu pagal dvasią – nepasitenkinti vien tik tuo, kas regima, bet pasitelkus į pagalbą Šventąją Dvasią nuolat ieškoti to, kas neregima, nepasveriama, nepačiupinėjama, nes tai duoda gyvybę. Vyskupas citavo Popiežių Pranciškų, vargšais vadinantį tuos, kurie tik svajoja, bet nieko nedaro, gyvenimą paversdami neįgyvendintomis idėjomis ir dėl to praradę gyvenimo ir susitikimo džiaugsmą. „Ar pastebite, kad daugelis Jūsų bendraamžių dar nėra išėję iš karantino? – klausė pamokslininkas. – Jaučiu, kad ir šiame susitikime galėjo būti daugiau jaunuolių, bet kiti tikriausiai panorėjo likti virtualioje tikrovėje, apsiribodami socialiniais tinklais ir tokiu būdu save apiplėšdami, nes negalės patirti susitikimo džiaugsmo. Jūs, kurie atvykote, esate palaiminti, nes suprantate Dievo išmintį.“
Po Eucharistijos stalo išmušė valanda kibinais nukrautam stalui ir visų lauktas desertas – naktinė kelionė Kryžiaus Kelio Kalnų procesijoje su deglais ir jaunyste žėrinčiomis akimis. Patirtis, kai iš tiesų išgyventas susitikimo džiaugsmas priverčia bet kokį nuovargį bailiai slėptis kamputyje.
Neišmatuojamo dydžio Ačiū skrieja Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktorei Gabrielei ir kapelionui Alexiui!
Kartosim. Būtinai.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Monikos Preibytės nuotr.
