Kronika
2022 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėda švenčia savo 770-ąjį gimtadienį. Ta proga Telšių vyskupas kartu su Klaipėdos dvasininkais Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje aukojo šv. Mišias už Klaipėdos miestą bei jo gyventojus.
Homilijoje ganytojas kalbėjo: „įkuriant Klaipėdos miestą dalyvavo ir Kuršo katalikų vyskupas, 1252 m. rugpjūčio 1 d. pasirašęs Klaipėdos pilies steigimo aktą. Nuo to laiko šis miestas ne kartą buvo įvairių kariuomenių nusiaubtas, degintas, plėštas, griautas, tačiau ir vėl atsistatė. Vos tik įkūrus miestą, katalikai pastatė vyskupo bažnyčią ir parapijinę šv. Jono bažnyčią, kuri po reformacijos buvo naudojama liuteronų. Teko matyti senovinę pilies ir miesto graviūrą iš 17 amžiaus, kurioje labai aiškiai matosi iškilę bažnyčių bokštai, kas liudija, jog tai buvo krikščioniškas miestas. Gaila, kad istorija bažnyčių pastatams buvo negailestinga. Kaip visi žinome, paskutinio karo metais visos Klaipėdos bažnyčios buvo sugriautos, o sovietai nedavė jų atstatyti, taip tikėdamiesi pašalinti iš visuomenės gyvenimo krikščioniškąjį tikėjimą.
Tuomet katalikai, praradę nepaprastai gražią Švč. Trejybės bažnyčią, pasiprašė įleidžiami į mažą apgriautą protestantų bažnytėlę, kuri šiandien žinoma kaip Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia. Tuomet buvo pradėta statyti ir ši Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, kuri buvo atimta ir paversta koncertų sale. – Kodėl pasakoju šią istoriją, kuri daugiau ar mažiau visiems žinoma? - Ogi todėl, kad krikščionių tikinčiųjų istorija Klaipėdoje yra labai panaši į Jėzaus istoriją. Juk Viešpats sakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“. Arba prisiminkime Šventosios Šeimos kelionę į Betliejų: jie keliavo nuo durų ligi durų ir vis girdėjo, jog jiems nėra vietos. Sovietmečiu Klaipėda buvo kuriama kaip miestas be Dievo, o tai reiškia be vilties ir be ateities... Ačiū Dievui, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl iškilo bažnyčių bokštai, atgijo katalikiškas veikimas, atsiranda daugiau vidinės šviesos, daugiau džiaugsmo ir vilties“.
Po pamaldų sveikinimo žodį tikintiesiems tarė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Lietuvos Seimo narys Audrius Petrošius. Šventė toliau tęsėsi Danės skvere, kur buvo pasodintas atminimo ąžuolas. Prieš ceremoniją vyskupas priminė, jog Dievo pasitikintis žmogus yra kaip tas žalias medis, pasodintas prie vandens. Jis nebijos ateinančios kaitros ir sausros, nes jo šaknys – semia atgaivą iš gelmių. Dėl to jis nuolat neš gausių vaisių. Ganytojas kalbėjo: „Šiandien šis ąžuolas tampa Klaipėdos simboliu. Nors vandens jūroje ir netrūksta, tačiau gerai žmonių tarpusavio atmosferai ir sugyvenimui užtikrinti svarbus dvasinis ryšys. Kaip mūsų Viešpats Jėzus pažadėjo, kas pas Jį ateis – niekuomet nebealks ir kas Jį tiki – niekuomet nebetrokš“.
Sukalbėjus maldą už Klaipėdos miestą buvo pasodintas atminimo ąžuolas. Miestas turės gražią ateitį, jei gyventojai nepamirš šaknų, nepamirš gelmių, iš kurių Viešpats kviečia gausiai semtis gyvybės vandens.
Vakare Klaipėdos piliavietėje įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjera. Oratoriją sukūrė broliai pranciškonai: kompozitorius Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius – brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM.
Būk palaiminta, Klaipėda, ir gyvuok!
Telšių vyskupijos kurijos informacija
