Kronika
2020 m. birželio mėn. 28 dieną, paskirtasis Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, ingreso į Telšių vyskupijos Katedrą išvakarėse, lankėsi Varniuose. Čia prieš 10 val. Šv. Mišias ganytoją iškilmingai sutiko Varnių parapijos klebonas kan. Domas Gatautas, gausus būrys maldininkų, ir į buvusią Žemaičių vyskupijos šventųjų apaštalų Petro ir Povilo katedrą atlydėjo šios bažnyčios choras ir pučiamųjų kvintetas, kurie, vadovaujami vargonininko Algio Pleškio, giedojo ir grojo ir Šventosiose Mišiose. Vyskupas vadovavo 10 val. Šv. Mišioms, kurių metu koncelebravo Varnių parapijos klebonas kan. Domas Gatautas, Telšių dekanato dekanas prelatas Juozas Šiurys, Žarėnu parapijos klebonas kun. Vaidas Buivydas, ir susirinkusiesiems pasakė pamokslą. Pamokslininkas priminė gausiai susirinkusiems šlovingą Žemaičių vyskupijos ir buvusios katedros istoriją, kalbėjo apie apaštalų gyvenimą, ištikimybę Dievui ir Bažnyčiai, pasiaukojimą Kristui ir jų kankinystę. Taip pat ganytojas pristatė jo pasveikinti atvykusius svečius iš Lenkijos ir Vokietijos – lenkų ir vokiečių kalbomis. Po Šventųjų Mišių vyskupas Algirdas Jurevičius prie pietų stalo Varnių parapijos klebonijoje susitiko su Telšių miesto ir rajono meru Kęstučiu Gusarovu, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Rimante Šalaševičiūte ir Valentinu Bukausku, Varnių seniūnu bei kitais bendruomenės ir parapijos tarybos nariais.
Tą pačią dieną 15 val. vyskupas Algirdas Jurevičius kartu su Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu aukojo Šventąsias Mišias Vydmantuose. Čia statoma bažnyčia ir tą sekmadienio popietę iškilmingai pašventintas jos kertinis akmuo. Šventąsias Mišias koncelebravo būrys kunigų, giedojo Palangos parapijos votyvos choras. Po iškilmių, kurių metu dalyvavo gausus būrys tikinčiųjų, vyko padėkos koncertas, visiems dalyviams bei rėmėjams padėkos žodžius išsakė šios parapijos klebonas kun. Karolis Petravičius. Vydmantuose vyskupas Algirdas Jurevičius susitiko su šios bendruomenės nariais, Kretingos rajono bei Palangos miesto ir savivaldybės civiline valdžia, pabendravimas vyko nuotaikingoje surengtoje agapėje.
Iškilmingas vyskupo Algirdo Jurevičiaus ingresas į Telšių vyskupijos Katedrą bei Telšių vyskupijos vyskupo sostą įvyko birželio mėnesio 29 dieną, kada visas katalikiškasis pasaulis šventė šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus liturginę iškilmę. Tą dieną į Telšių vyskupijos Katedrą rinkosi gausus būrys svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. 12 val. devintasis Telšių vyskupijos vyskupas buvo iškilmingai pasitiktas prie Katedros durų. Jį pasitiko šios Katedros administratorius kan. Vygintas Gudeliūnas ir Telšių vyskupijos Katedros kanauninkų kapitulos pirmininkas kan. Domas Gatautas, iškilmingą sveikinimo himną giedojo jungtinis dviejų – Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės ir Šventojo Kazimiero parapijų choras, vadovaujamas vargonininkų Mindaugo Gudžiūno ir Lauros Gedgaudaitės, pritariant pučiamųjų orkestrui, kuris taip pat atvyko iš Klaipėdos. Jie, gaudžiant Telšių vyskupijos Katedros vargonams, giedojo ir grojo iš iškilmingose Šventosiose Mišiose.
Pašlakstęs tikinčiuosius švęstu vandeniu ir juos palaminęs vyskupas pasimeldė prieš Švenčiausiojo Sakramento, o po maldos vadovavo iškilmingai Šventųjų Mišių liturgijai. Koncelebravo apaštalinis nuncijus Pabaltijui arkivyskupas Petar Antun Rajič, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas, Šiaulių vyskupijos vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas, Vilniaus arkivyskupo augziliaras Darius Trijonis, Latvijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Liepojos vyskupijos vyskupas Vikors Stulpins, Rygos arkivyskupo augziliaras vyskupas Andris Kravalis, vyskupai emeritai – Jonas Kauneckas ir Juozas Matulaitis bei apie pusantro šimto iš įvairių Lietuvos vyskupijų ir iš užsienio atvykusių kunigų. Liturgijoje patarnavo Kauno kunigų seminarijos seminaristai.
Šventosiose Mišiose meldėsi Vilniaus ir Lietuvos ortodoksų akivyskupas metropolitas Inokencijus, išrinktasis vyskupas Amvrozijus Fedukovič, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, taip pat ortodoksų ir evangelikų liuteronų dvasininkai. Kartu meldėsi ganytojo tėvai bei sesuo. Šventąsias Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas ir yuotub interneto kanalas.
Šventųjų Mišių pradžioje apaštalinis nuncijus gausiai susirinkusiesiems perkaitė, o po ir parodė popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką – bulę, kuri skelbia, jog iki tol buvęs Kauno arkivyskupijos laikinuoju administratoriumi vyskupas Algirdas Jurevičius yra skiriamas Telšių vyskupijos ordinaru. Žinia palydėta garsiais, džiugiais plojimais. Apaštalinis nuncijus įdavė į devintojo Telšių vyskupijos ganytojo rankas pastoralą – tą patį, kurį savo rankose laikė pirmasis Telšių vyskupijos vyskupas Justinas Staugaitis ir palydėjo naująjį ordinarą į jam skirtąjį sostą.
Naujajam Telšių vyskupijos vyskupui pagarbą ir paklusnumą visų šios vyskupijos dvasininkų vardu pažadėjo vyriausias ir jauniausias kunigai, vyskupijoje įsikūrusių vyrų bei moterų vienuolijų atstovai bei už visus ganomuosius – pasauliečių atstovai.
Sakydamas pamokslą vyskupas kalbėjo: „Jūsų Eminencija, Jūsų Ekscelencija apaštališkasis Nuncijau, broliai vyskupystėje, mielieji seseriškų Bažnyčių ganytojai, broliai kunigai, diakonai, pašvęstojo gyvenimo bendruomenių nariai, mielas Lietuvos Respublikos vyriausybės Kancleri, seimo nariai, savivaldybių merai, administracijos direktoriai, civilinės valdžios atstovai, Klaipėdos universiteto, Lietuvos kariuomenės, policijos, kitų žinybinių organizacijų, sveikatos priežiūros įstaigų, švietimo, kultūros, verslo įmonių bei organizacijų atstovai, brangūs broliai ir seserys Kristuje, mieli žemaičiai ir lietuvninkai!
Iš nuostabaus Viešpaties gerumo esame pašaukti tapti Dievo bendradarbiais išganymo plane. Viešpats pašaukia ne kokius nors superherojus, bet paprastus, niekuo išoriškai neišsiskiriančius žmones. Klausydamiesi Šventojo Rašto skaitinių, atpažįstame, kad tai nėra praeities istorija, bet dabartį kurianti realybė. Šiandien minimi du apaštalai – Petras ir Paulius – buvo paprasti ir silpni žmonės.
Dabar labai populiarūs reitingai. Pagal pasiekimus reitinguojamos mokyklos, universitetai, pagal populiarumą reitinguojami politikai ir partijos. Jeigu pabandytume reitinguoti apaštalus, tai reitingo gale, žinoma, būtų išdavikas Judas. O antrasis nuo galo? Petras, kuris triskart išsigynė Jėzaus, bet gaidžiui užgiedojus pravirko ir apgailėjo savo kaltę. Jėzus pasirinko Bažnyčiai vadovauti apaštalą Petrą, kuris žino, ką reiškia núodėmė ir atgaila. Toks vadovas supras visus klystančius, tolstančius nuo Dievo, bet atras būdą, kaip vėl paskatinti grįžti prie Viešpaties.
Ne ką geresnis buvo ir apaštalas Paulius, iki atsivertimo labiau žinomas Sauliaus vardu. Juk jis persekiojo Dievo Bažnyčią! Kaip sunku buvo uoliesiems Kristaus mokiniams ir apaštalams patikėti šiuo atsivertimu – jie pradžioje vengė Pauliaus, nes galvojo, jog į jų gretas infiltruotas pagonių šnipas. Reikėjo laiko, kol išsisklaidė nepasitikėjimo ir įtarimo šešėlis. Manau, jog ir man reikės laiko atrasti raktą į žemaičių ir lietuvninkų širdis.
Dievo valia ir popiežiaus Pranciškaus skyrimu pradedu eiti Telšių vyskupijos ganytojo pareigas. Suprantu Jūsų liūdesį išleidžiant į Kauno arkivyskupiją tarnauti taip mylimą vyskupą Kęstutį Kėvalą, tačiau ir apaštalams Kristus sakė: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15). Tas žodis eikite atneša kūrybinių permainų ir praktiškai įvykdo popiežiaus Pranciškaus kvietimą palikti savo komforto zoną ir atsiverti Dievo teikiamai naujai tikrovei. Toks išėjimas susijęs su misionieriškumu, nauju užsidegimu ir pasitikėjimu Dievo vedimu.
Anot popiežiaus Pranciškaus, Dievas myli „išeinančią“ Bažnyčią. Bažnyčia neieško ramių saugių oazių, bet trokšta būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Bažnyčia žino, kad jos, kaip ir Jėzaus, jėga yra ne socialinis ar institucinis prestižas, bet nuolanki meilė ir auka.
Būti vyskupu – tai būti gyvuoju Dievo Tėvo paveikslu, kaip sakė šv. Ignotas Antiochietis (Laiške traliečiams 3, 1). Bažnyčia yra Dievo vaikų šeima, todėl stengsiuosi visiems būti tėviškas ir broliškas. Iš anksto prašau atleisti, jei man tai ne visada pavyks. Žinau, kad Viešpats atlaidus, bet prašau ir Jūsų gailestingumo.
Vakar aukojau šv. Mišias istorinėje Varnių katedroje, menančioje šlovingą Žemaičių vyskupystės praeitį ir žymiausius jos ganytojus – vyskupus Merkelį ir Juozapą Arnulfą Giedraičius bei Motiejų Valančių. Paguodžia tai, kad vyskupai Giedraičiai buvo kilę iš dabartinės Kaišiadorių vyskupijos teritorijos, kurioje yra ir mano gimtinė. Jie pamilo šį kraštą ir žmones, jų kultūrą ir maldingumo būdą. Norėčiau žengti tuo pačiu keliu, nes Dievo žodžio skelbėjas eina pas žmones ne jų bijodamas, bet juos mylėdamas. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė sakė: „Tik meilė skatina veikti Bažnyčios narius, ir jei meilė užges, tai apaštalai jau nebeskelbs Evangelijos ir kankiniai atsisakys lieti savo kraują... Meilėje slypi visi pašaukimai.“ Tad žengiu pas jus mylėdamas ir nešdamas Dievo meilės žinią.
Juk ir Viešpats net triskart Petro klausė: „Ar mýli mane?“ Bažnyčios vadovavimą Viešpats Jėzus patikėjo mylinčiam žmogui. Trokštu, kad ir mano širdis būtų pripildyta iš Dievo kylančios meilės, kad kartu su šventuoju Petrù galėčiau sakyti: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave mýliu“ (Jn 21,17).
Brangieji, ne kartą patyriau, kad ganytojo tarnystė dažnai pranoksta žmogiškas jėgas. Gal taip ir norėjo Viešpats, kad žinotume, kas Bažnyčioje yra tikrasis ir Gerasis Ganytojas. Bendrystė su gyvybę už avis guldančiu Geruoju Ganytoju Jėzumi yra esminė kiekvieno vyskupo žymė. Šv. Jonas Paulius II pastebi, kad „buvimas vyskupu turi kažką bendra su Kryžiumi, todėl Bažnyčia įteikia vyskupui kryžių, kurį pastarasis nešios ant savo krūtinės. Ant Kryžiaus turime numirti patys sau. Be tokio atsidavimo negalime pasiekti visiško kunigystės išsipildymo. Prisiimti šį Kryžių nėra lengva, net jei jis yra nukaldintas iš aukso ir inkrustuotas brangakmeniais“ (Jonas Paulius II, Kelkitės, eime! Vilnius, 2005, p. 161). Pakelti šį kryžių mane drąsina ir Dievo tarnas vyskupas kankinys Vincentas Borisevičius.
Paguodžia tai, kad šio krašto žmonės žino, ką reiškia Viešpaties Jėzaus Kryžius, nes jau beveik keturis šimtmečius čia gyvuoja tradicija eiti Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią, giedoti Kalnus. Todėl tikiuosi, kad savo bendryste padėsite ir man nešti nelengvą ganytojo pareigų kryžių. Mergelė Marija, Krikščioniškų Šeimų Karalienė visus mus teužtaria. Amen.
Po visų iškilmių naująjį Telšių vyskupijos ganytoją sveikino ir nuoširdžius linkėjimus išsakė Vilniaus ir Kauno arkivyskupai metropolitai, Lietuvos ortodoksų arkivyskupas ir evangelikų liuteronų vyskupas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valentinas Bukauskas, Jonas Varkalys, Antanas Vinkus, visų Telšių vyskupijoje esančių savivaldybių merų vardu Telšių, Žemaitijos sostinės, meras Kęstutis Gusarovas, Klaipėdos universiteto rektorius dr. Artūras Razbadauskas. Vyskupą taip pat sveikino įvairių organizacijų, įstaigų atstovai, o visus sveikinimus vainikavo skambus choro giedamas „Ilgiausių metų“ ir bendra nuotaika su visais iškilmių dalyviais.
Po iškilmių ir gausių sveikinimų Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje buvo surengti nuotaikingi pietūs.
2020 m. birželio mėn. 30 dieną Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius vyko į Klaipėdą – didžiausią Telšių vyskupijos miestą kartu taip aplankydamas ir Mažąją Lietuvą, nes nemažą Telšių vyskupijos dalį sudaro ši istorinė žemė. Vyskupas kartu su Klaipėdoje besidarbuojančiais kunigais meldėsi Klaipėdos Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčioje, o po pamaldų ir sveikinimų prie vaišių stalo susitiko su Klaipėdos miesto civilinės valdžios bei bažnytinių bendruomenių atstovais.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
