Kronika

Minint Telšių vyskupijos Šimtmetį Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija šventė titulinius atlaidus, kuriuos Žolinės išvakarėse pradėjo vysk. Algirdas Jurevičius. Ganytojas įteikė gausiam Telšių, Janapolės ir Pavandenės parapijų tikinčiųjų būriui Šv. Justino medalius bei popiežiaus Leono XIV palaiminimo raštus.

Rugpjūčio 15 dieną vyko pagrindinės pamaldos, kurioms vadovavo Telšių vyskupas. Šv. Mišios buvo aukojamos iš parapijos namų balkono, nes Telšių Mažoji bažnyčia negalėtų sutalpinti tūkstantinės piligrimų minios. Homilijoje ganytojas atskleidė dvasinę Mergelės Marijos paėmimo į dangų prasmę ir pakvietė maldininkus ilgėtis dangaus.

Kalbėdamas apie Šimtmetį, ganytojas taip telšiečiams atskleidė vyskupijos įsteigimo reikšmę: „Jei nebūtų įsteigta Telšiuose vyskupija, mes šiandien nestovėtume ant šio kalnelio. Juk žinome istoriją, kai 19 a. pirmoje pusėje šis kalnelis su medine bažnyčia buvo iš katalikų atimtas ir atiduotas stačiatikiams, kurie čia pastatė cerkvę. Įkūrus Telšiuose vyskupijos centrą, pirmuoju vyskupu paskirtas buvęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Justinas Staugaitis. Jis gerai išmanė įstatymus ir matė šią neteisybę. Todėl jis ryžosi ilgam teisiniam procesui, kuris baigėsi tuo, kad vyskupija nupirko šią bažnyčią iš stačiatikių sumokėdama gan didelę tiems laikams sumą, viršijančią 30 tūkstančių litų. Kadangi trūko pinigų, vyskupas kunigams liepė prisidėti po 150 Litų. Tiek tuomet kainavo gera karvė. Šiandienine kaina tai sudarytų apie 1.500 Eur. Nupirkta bažnyčia buvo pertvarkyta, padidinta ir pritaikyta katalikų poreikiams. Jei nebūtų įsteigta vyskupija, šis kalnelis šiandien priklausytų Maskvos patriarchatui.“

Vysk. Algirdas priminė ir kitą įvykį iš istorijos, kuomet tuometinis klebonas Juozapas Stasiulis ėmėsi gelbėti žydus. Kai kurie žydai buvo slapstomi vyskupo rūmuose, tačiau Mažosios bažnyčios klebonijos rūsyje klebonas taip pat slėpė grupę žydų. Už žydų gelbėjimą kun. Juozapas Stasiulis 2009 metais buvo apdovanotas Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi.

Vyskupas kalbėjo: „Kodėl pasakoju šią istoriją? Ogi todėl, kad šiandien švenčiame Dievo Motinos paėmimą į dangų. Dangus mums asocijuojasi su kažkuo šviesaus ir nepaprastai gražaus... O štai kitoje gatvės pusėje, maždaug 50-60 metrų nuo bažnyčios kažkada stovėjo klebonija. Ten iki šiol išlikęs tas pats rūsys, tik užverstas žemėmis, kuris tapo dangumi visam būriui žydų. Jie ten veržėsi kaip į dangų, nes matė, kad taip gali išsigelbėti. Tokia yra mūsų akistata su istorija. Tad pagalvokime, kur yra mano dangus, t. y. ta vieta ar ta veikla, ar darbas, per kurį aš pelnysiu dangų? Parsikvieskime dangiškąją Motiną į savo namus, į savo šeimas, kad Ji išmokytų mus siekti dangaus ir atgauti prarastą rojų“.

Pamaldos baigėsi iškilminga eucharistine procesija Telšių miesto gatvėmis. Po palaiminimo maldininkai klausėsi koncerto ir ragavo skautų paruoštos košės. Nuostabus oras liudijo dangaus, nusileidusio ant žemės, patirtį.

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Deimantės Miniotaitės