Kronika

Kas yra malda? Į šį klausimą galėtume surasti begalybę atsakymų ir dauguma jų būtų teisingi.

Štai, kad ir vienas tokių: tai Tavo laikas, paskirtas Dievui, kuris nėra įskaičiuojamas į Tavo gyvenimo trukmę, nes bendrauti su Dievu – tai mėgautis Amžinybe.

Šiandien, liepos 8-ąją, į Didžiuosius Atlaidus Žemaičių Kalvarijoje susirinko patys pamaldžiausi žmonės – buvo minima parapijose besiskleidžiančių Maldos grupių diena: „Gyvojo Rožinio Draugija“, „Motinos maldoje“ ir kitos.

Melstasi už besimeldžiančiuosius, o ši veikla – meldimasis, pasak Šv. Jono Bosko, yra svarbiausias užsiėmimas iš visų, kokius galima daryti žemiškame gyvenime. Tai irgi dar vienas itin taiklus maldos apibūdinimas.

Pagrindinių Šv. Mišių aukai ir Kryžiaus Kelio Kalnų procesijai vadovavo Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas. Jam, kaip ir Šilalės savivaldybės merui Tadui Bartkui, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius įteikė vyskupijos šimtmečio proga įsteigtą Šv. Justino atminimo medalį.

Kartu su meru į iškilmes atvyko ir Šilalės rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Skrodenienė, daugybė piligrimų ir kone visi Šilalės dekanato katalikų dvasininkai, teikę tikintiesiems įvairius patarnavimus. Eucharistijos šventimą sakralumo pripildė Šilalės kultūros centro mišrus choras „Medvėgalis“, diriguojamas choro vadovės Sandros Rimkutės-Jankuvienės.

Šv. Mišių metu perskaitytas Evangelinis epizodas bylojo apie dvylikos apaštalų išrinkimą ir siuntimą skelbti Gerąją naujieną „paklydusioms Izraelio namų avims“. Šiame epizode kiekvienas Jėzaus mokinys pavadinamas vardu. Pasak vyskupo S. Bužausko, kaip kadaise pranašus Dievas šaukė vardais, taip dabar Jėzus šaukia vardais savo mokinius – tokius skirtingus ir unikalius. Šaukia ne tik apaštalus – šaukia ir mus.

Apaštalų sąraše pirmiausia minimas Simonas, primenama apie kai kurių giminystę. Pažymimas Mato užsiėmimas – muitininkas, o tai esą reiškia, kad Dievas nesibodi pašaukti ir tuos, kurių profesija žmonės bjaurėjasi. Akivaizdu, jog kitų nurašytas, daugelio nemėgstamas ir nevertinamas žmogus Dievo akyse gali nuveikti didžių dalykų.

Dvyliktoje vietoje tarp apaštalų minimas Judas Iskariotas – tas, kuris vėliau Jį išdavė – tai esą vienintelis dalykas, dėl kurio jis išsiskyrė, todėl tokį jį prisiminė likę apaštalai ir tai buvo perduota visoms kartoms. Anot Kauno arkivyskupo augziliaro, reikia turėti mintyje, kad ir kiti apaštalai nebuvo tobuli – jie pabėgo nuo Jėzaus Jo kančios metu, o Petras net išsižadėjo. Tačiau, skirtingai nei Judas, jie esą ištaisė padarytą blogį: niekas jų neprisimena kaip išdavikų ir bailių, nes sugrįžimas, atgaila, vėliau pasirinkta ištikimybė – gėris, kuris „sugėrė“ padarytas nuodėmes.

Judas, deja, nesugrįžo.

„Krikščionybė pirmiausia yra gyvas santykis su Dievu, – pažymėjo svečias. – Įsakymas eiti pas „Izraelio namų avis“ moko mus realizmo – mūsų misija, gimstanti iš gyvo santykio su Dievu, skelbiant Jo Karalystės artumą, turėtų prasidėti nuo artimiausios aplinkos: vyro, žmonos, vaikų, anūkų, žentų, marčių, giminių, kaimynų, bendradarbių, pagaliau – maldos grupelių narių – visų, ką Viešpats atsiunčia į mūsų kasdienybę.“

Svečio teigimu, jeigu nuolat barame, priekaištaujame, menkiname, mūsų liudijimas duoda atvirkštinį rezultatą – žmogus tolsta nuo Dievo, tolsta nuo maldos.

Galiausiai, matyt, tampame ne galimybe, bet kliūtimi visiems judams, kurie norėtų sugrįžti.

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Valdonės Preibytės