Kronika

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje 2026 m. vasario 27 d. įvyko konferencija „Vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenybės aktualumas ir palikimas ateities kartoms“.

Konferencijos tikslas - aktualizuoti vienos ryškiausių XIX amžiaus Lietuvos asmenybių – Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus – gyvenimą, veiklą ir idėjas šiuolaikiniame kultūriniame, visuomeniniame ir švietimo kontekste. Mintis organizuoti konferenciją kilo Kretingos viešajai bibliotekai Telšių vyskupijos Šimtmečio metais minint ir vyskupo Motiejaus 225-ąsias gimimo metines.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Ganytojas prisipažino, jog atvyko provokuoti publiką, nes pats girdi apie vyskupą Motiejų labai kontraversiškas nuomones: vieni teigia, kad vyskupas nepalaikė 1863 m. sukilimo, o kiti – kad jis palaikė sukilėlius; vieni vyskupo išvykimą iš Varnių į Kauną interpretuoja kaip tremtį, o kiti – kaip didžiulį laimėjimą... Anot vyskupo Algirdo, vyskupas Motiejus buvo toks genealus ir diplomatiškas, kad pralaimėjimus mokėto paversti didžiuliais laimėjimais. O laimėtoja tapo Bažnyčia, lietuvių tauta ir Lietuvos Respublika, apie kurią jis tegalėjo tik pasvajoti.

Sveikinimo žodį tarė ir Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius bei LR Seimo nariai – Violeta Turauskaitė ir Karolis Neimantas.

Doc. dr. Vacys Vaivada pristatė pranešimą „Keletas minčių dėl vysk. M. Valančiaus santykio su 1863 m. sukilimu“. Prelegentas pateikė gan įdomią įžanginę medžiagą apie tai, kaip carinėje Rusijoje buvo tvarkomi Katalikų Bažnyčios reikalai po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.). Įvykę sukilimai prieš caro valdžią atnešė daugiau suvaržymų ir sankcijų Bažnyčiai, todėl vyskupas M. Valančius elgėsi labai apdairiai ir diplomatiškai, reaguodamas į sukilimo padarinius.

Nijolė Raudytė OFS kalbėjo apie „Vyskupo Motiejaus Valančiaus raštus bernardinų provincijolui Dominykui Šukevičiui“. Anuomet bernardinai platino 14 stočių Kryžiaus kelią, kuris galėjo būti įrenginėjamas ir parapijinėse bažnyčiose, gavus bernardinų provincijolo leidimą. Tokį leidimą Kryžiaus kelio įrengimui vyskupas Motiejus prašė Laukuvos bei Aleksandrijos bažnyčioms. Po sukilimo carui uždarius bernardinų vienuolynus, vyskupas M. Valančius pats ėmėsi iniciatyvos ir skatino parapijinėse bažnyčiose Kryžiaus kelių įrengimą.

Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas dr. Paulius Saulius Bytautas OFM pristatė „Vyskupo M. Valančiaus sąsajas su bernardinų vienuolynais Žemaičių vyskupijoje“. Prelegentas plačiau aptarė vyskupo ryšius su Tytuvėnų, Dotnuvos ir Kretingos vienuolynais.

Antanas Ivinskis skaitė pranešimą „Vyskupo M. Valančiaus veiklos aprėptis, priimtinumas ir aktualumas laikų perspektyvoje“. Prelegentas parodė daug vaizdinės medžiagos ir pateikė įdomių bei pikantiškų faktų iš vyskupo gyvenimo bei veiklos.

Dr. Rūta Janonienė pranešime „Vyskupas M. Valančius ir dailė“ kalbėjo apie mažai kam žinomą vyskupo M. Valančiaus ryšį su ano meto menu ir menininkais. Prelegentė istoriniais šaltiniais pagrindė duomenis apie vyskupo Motiejaus namuose turėtų paveikslų kolekciją ir pažvelgė į jį kaip į meno mecenatą. Vyskupas turėjo menininko gyslelę, nes jaunystės metuose yra iliustravęs giesmių knygutę savo giminaitei. To meto menininkai kreipdavosi į vyskupą, prašydami juos rekomenduoti kurti religinį interjerą vyskupijos bažnyčiose. Kai kurie menininkai buvo tokie drąsūs, kad siūlydavo vyskupui po rublį platinti loterijos bilietus, kurių laimėtojas gautų meno dirbinį.

Bibliotekininkė Rita Vaitkienė pažvelgė į vyskupą M. Valančių kaip į giesmių ir liaudies dainų saugotoją. Pranešime „Lietuvių liaudies dainos – kiekvienam ir tautai“ prelegentė pristatė iki vyskupo M. Valančiaus buvusius lietuvių liaudies dainų bei giesmių rinkinius ir plačiau nagrinėjo vyskupo indėlį į lietuvių liaudies, kaip dainuojančios tautos, įvaizdžio kūrimą. Pristatyme buvo parodyta evoliucija nuo liaudies dainų užrašymo iki tarpukariu gimusios dainų šventės bei jos išpopuliarinimo mūsų laikais. Folkloro ansamblio „Šokupis“ atlikta liaudies daina pagyvino mokslinių inspiracijų prisodrintą nuotaiką.

Apibendrinant konferencijos pranešimų išvadas buvo pastebėta, kad vyskupas Motiejus Valančius buvo labai įvairiapusė asmenybė, todėl jo palikimas dar nėra pilnai atrastas ir išnagrinėtas. Tebus tai uždavinys ateities kartoms.

Telšių vyskupijos kurijos informacija