Kronika

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, lydimas kanclerio kan. Haroldo Šneideraičio, 2026 m. vasario 7 d. dalyvavo kunigo Juozo Zdebskio 40-ųjų žūties metinių minėjime Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčioje (Lazdijų raj.).

Kun. J. Zdebskis buvo aktyvus pogrindinės religinės spaudos leidybos organizatorius ir rėmėjas. Jis – vienas iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidybos inspiratorių ir talkininkų. 1978 m. jis priklausė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui, todėl buvo nuolat sovietinės valdžios sekamas ir persekiojamas; buvo du kartus nuteistas už vaikų katekizavimą; 1980 m. sovietinio saugumo nudegintas neaiškiomis cheminėmis medžiagomis. 1986 m. vasario 5 d. įtartinomis aplinkybėmis žuvo eismo įvykyje, palaidotas Rudaminos bažnyčios šventoriuje.

Šv. Mišioms Rudaminos bažnyčioje vadovavo arkivysk. Kęstutis Kėvalas, koncelebravo kard. Sigitas Tamkevičius, vysk. Rimantas Norvila, vysk. Algirdas Jurevičius, vysk. Saulius Bužauskas, vysk. Jonas Kauneckas ir būrys kunigų. Patarnavo Telšių bei Vilkaviškio vyskupijų seminaristai.

Homilijoje kard. S. Tamkevičius komentavo Viešpaties žodžius apie žemės druską ir pasaulio šviesą. Tai aiškus nurodymas, kokie turi būti Jėzaus draugai bei sekėjai, ir kokia turi būti jų misija pasaulyje. Prisimindamas kun. J. Zdebskį, kardinolas sakė: „Dievo Apvaizda leido man ilgus metus artimai bendrauti su šiuo neeiliniu Vilkaviškio vyskupijos kunigu ir daug ko iš jo mokytis. Ypač mokytis artimo meilės. Kun. Juozas pirmaisiais mėnesio penktadieniais aplankydavo parapijos ligonius nunešdamas jiems Eucharistiją. Jis lankydavo ne tik juos, bet ir Sibiro tremtinius bei sovietinėje armijoje tarnaujančius kareivėlius. Jo kunigiškoji tarnystė rėmėsi į labai gilų dvasinį gyvenimą, kurio centre buvo gilus pamaldumas į eucharistinį Jėzų ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją“.

Po Eucharistijos šventimo šventoriuje buvo atidengta atminimo lenta, kurią palaimino kard. S. Tamkevičius. Joje įrašyti kunigo žodžiai: „Vaikeliai, Dievas yra geras...“ Jautrų žodį prie kapo tarė kun. J. Zdebskį gerai pažinojęs kun. Robertas Grigas. Jis pasidžiaugė, kad paminėti žūties metinių susirinko ne tik vyresni ir gerai kun. Juozą pažinoję bičiuliai, bet ir jaunimas, kuriam kunigo atminimas taip pat brangus. Kun. Zdebskio Krikšto dukra Evelina Globė perskaitė kunigo sukurtą maldą ir buvo giedamas Lietuvos himnas bei „Marija, Marija“.

Kunigo žūties minėjimas tęsėsi Lazdijų Kultūros centre. Minėjimą pradėjo jaunimo grupė, o arkivysk. Kęstutis Kėvalas pasidžiaugė, jog ir šiandien kun. J. Zdebskio tikėjimu uždegtos širdys liepsnoja ir uždega kitus. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila savo žodyje atkreipė dėmesį į kun. J. Zdebskio nuotrauką, išreiškiančią tvirtą laikyseną. Ganytojas pasidžiaugė tuo, kad nepamirštamas kunigo atminimas, o jo dvasiniai vaikai puoselėja jo paliktus dvasinius pamokymus. Susirinkusius pasveikino ir Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, kilusi iš Rudaminos. Ji prisiminė patirtį iš vaikystės, kuomet jos seneliai, eidami į bažnyčią, uždegdavo žvakelę ant kunigo kapo, nes tikėjo šio kunigo šventumu.

Pagrindinį pranešimą skaitė kun. Mindaugas Martinaitis. Jis pasirinko į kun. J. Zdebskį pažvelgti trejopai: iš persekiotojų pusės (KBG sekimo byla), iš jį pažinojusiųjų pusės (liudijimai apie kunigą) ir iš paties kunigo raštų pusės. Apie kunigo vidinį pasaulį liudija jo rašytas dienoraštis, pamokslų bei rekolekcijų konferencijų užrašai, o taip pat ir magnetofono pagalba išlikę garso įrašai iš rekolekcijų bei pamokslų.

Vysk. Jonas Kauneckas prisipažino, jog sielovadinio darbo ir bendravimo su sovietų saugumu metodikos mokėsi iš kun. J. Zdebskio. Kunigas persekiotojų sistemoje buvo vadinamas „Akiplėša“, nes gebėdavo išsisukti netgi sudėtingiausiose situacijose. Vysk. J. Kauneckas papasakojo, kaip jis Skaudvilėje įvedė bažnyčioje šildymą, nors Kultūros paveldas tam ir prieštaravo. Čia padėjo kun. J. Zdebskio metodika ir tam tikras akiplėšiškumas. Vysk. J. Kauneckas apgailestavo, kad į šį minėjimą neatvyko nei vienas Eucharistijos bičiulis iš Telšių, kur ganytojas tiek daug įdėjo širdies. „Jie man sakė, kad jau per seni važinėti. O aš tai esu už juos keliasdešimt metų vyresnis, bet jaučiuosi jaunas, todėl ir atvykau čia“, - kalbėjo vysk. Kauneckas. Gerai, kad prastą Telšių vardo garbę bent kiek pataisė savo dalyvavimu vysk. Algirdas, kan. Haroldas bei du seminaristai.

Kun. Robertas Grigas pažino kun. J. Zdebskį būdamas paaugliu ir tiesiog žavėjosi dvasiniu kunigo vadovavimu, kuris padėjo jam sunkiais gyvenimo momentais. Kun. Robertas daugiau pristatė Eucharistijos bičiulių sąjūdį, kurį nepaprastai daug rėmė kun. J. Zdebskis.

Prisiminimais ir liudijimais apie kun. J. Zdebskį dalijosi ses. Birutė Žemaitytė, ses. Regina Teresiūtė, Adolfas Teresius, ses. Aldona Raižytė, kun. Gintas Sakavičius bei Evelina Globė. Visuose liudijimuose jautėsi nepaprasta kun. J. Zdebskio sielovadinė meilė: jis organizuodavo misijas tolimose Sovietų sąjungos kraštuose, prieš tai ten siųsdamas seseris vienuoles, kurios ruošdavo žmones sakramentams; kunigas lankydavo sovietinėje armijoje tarnaujančius jaunuolius, klausydavo jų išpažinčių, automobilyje ant lagamino aukodavo šv. Mišias, ir taip stiprindavo jų tikėjimą. Kun. J. Zdebskis buvo jautrus žmonių nepritekliams, nes pastebėjęs vargingiau apsivilkusius jaunuolius, jis ieškodavo jiems pagalbos ne tik materialinės, bet ir dvasinės.

Renginio pabaigoje kun. J. Zdebskio raštų ištraukas skaitė aktorius Arnoldas Jalianiauskas. Filmų serijoje „Laisvės kaina. Disidentai“ jam teko vaidinti kunigą Juozą Zdebskį. Nors jis tai atliko labai profesionaliai, tačiau gilindamasis į J. Zdebskio mintis, suprato pagrindinę tiesą – kunigo nesuvaidinsi! Kunigystė nėra vaidyba, bet buvimas, būtis, tiesiog paprastų žmonių akims neregimas gyvenimas, kurį vadiname dvasiniu gyvenimu, buvimu kartu su Kristumi. Aktorius pagiedojo savo kūrybos giesmių, įkvėptų kun. J. Zdebskio dvasinio palikimo.

Visi dalyviai buvo išlydėti kard. Sigito Tamkevičiaus palaiminimu.

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Simonas Rubavičius, Haroldas Šneideraitis, Rimantas Norvila, Algirdas Jurevičius