Kronika
Kristaus paaukojimo iškilmės proga 2026 m. vasario 2 d. Žemaičių Kalvarijos bazilikoje buvo minima Pašvęstojo gyvenimo diena. Piligrimams patarnavo Mažeikių dekanato kunigai, o giedojo Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos choras, vadovaujamas Pauliaus Poškaus. Pamaldų pradžioje įvyko procesija su degančiais žiburiais. Paskui Kryžių procesijoje ėjo pašvęstojo gyvenimo atstovai, dvasininkai bei pasauliečiai.
Homilijoje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, pasinaudodamas šventyklos senolių – Simeono ir Onos pavyzdžiais, kalbėjo apie besąlygišką savęs investavimą į Dievą. „Kažkas investuoja save ir visus savo išteklius į karjeros siekimą, nekilnojamąjį turtą, akcijų rinkas, pensijų fondus, o čia – visa save investuok į Dievą! Būtent tie du senoliai Jeruzalės šventykloje buvo padarę tokią investiciją ir ji jiems šimteriopai atsipirko. Kaip gražu, kad šiandien Žemaičių Kalvarijos bazilikoje susirinko žmonės, teisingiausiai darantys savo gyvenimo investicijas: kas daugiau, kas mažiau, bet visi norime išmokti teisingai investuoti, nes kitaip atsiranda įvairių sukčių, kurie išvilioja mūsų kapitalą ir mes prarandame didžiausius savo turtus, prarandame save, prarandame netgi išgelbėjimo viltį.“
Matydamas bazilikoje pašvęstojo gyvenimo atstovus, vyskupas dėkojo jiems už tarnystę ir už maldą. Tuo pačiu ganytojas kalbėjo apie vyskupijos Šimtmetį ir didžiulę vienuolių reikšmę pirmaisiais vyskupijos gyvavimo dešimtmečiais. Vyskupijoje veikė seserys benediktinės (Kolainiuose), Marijos tarnaitės (Telšiuose, Sedoje, Adakave, Rietave, Tauragėje), Vargdienių seserys (Telšiuose, Šilalėje, Švėkšnoje), seserys elzbietietės (Švėkšnoje), pranciškonės (Padvariuose prie Kretingos), seserys kazimierietės (Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje, Žemaičių Naumiestyje) seserys širdietės (Plungėje, Rietave), Dievo Apvaizdos seserys (Vaiguvoje, Kretingoje), seserys kotrynietės (Kražiuose, Papilėje, Šilutėje, Švėkšnoje), Nepaliaujamos pagalbos seserys (Kretingoje, Darbėnuose, Laukžemėje, Sedoje, Laukuvoje).
Aktyvios buvo ir vyrų vienuolijos: pranciškonai Kretingoje ir Pajūryje, kapucinai Plungėje, marijonai Žemaičių Kalvarijoje.
Dauguma gražių sielovadinių iniciatyvų ir vienuolynų sunaikino sovietmetis, tačiau nepraraskime vilties. Vėl atsigręžkime į Evangeliją, kurioje du seneliai parodė pasauliui išganymo šviesą – Gelbėtoją Kūdikio pavidalu. Mūsų šiandien yra daugiau, negu du. Tad svarbiausia – rodyti ne save, bet Kristų, kaip vienintelį pasaulio Gelbėtoją.
Vyskupas tęsė: „Iš kur mums patiems semtis stiprybės? Neseniai atradau tokią šv. Rapolo Kalinausko mintį: „Viešpaties Jėzaus garbinimas Švenčiausiajame Sakramente man buvo ir yra kantrybės, ištvermės, pagalbos, paguodos, tiesiog gyvenimo šaltinis; be šio Gelbėtojo meilės slėpinio, palikto mums Bažnyčioje, man jau seniai būtų galas“. – Kaip stipriai pasakyta! Be Eucharistijos, kuri yra visų mano investicijų viršūnė ir šaltinis, - man jau seniai būtų galas.“
Po Eucharistijos liturgijos bazilikoje prasidėjo Kryžiaus kelias ir Kalnų giedojimas. Šventojo Kryžiaus relikviją nešė ne tik vyskupas, bet ir vienuoliai kunigai. Jie taip pat sakė ir pamokslus numatytose Kryžiaus kelio stotyse. Po to Telšių vyskupas pakvietė pašvęstuosius išeiti į priekį ir Šimtmečio proga už indėlį į vyskupijos dvasinio augimo skatinimą apdovanojo vienuolines bendruomenes šv. Justino medaliu. Prieš keletą dienų vyskupas aplankė ir kontempliatyviąsias šv. Klaros seseris, kurios negalėjo atvykti į bendrą šventę, ir joms taip pat įteikė Šimtmečio apdovanojimą. Bazilikoje kilęs džiaugsmas ir bendrystė toliau plėtojosi prie bendro stalo dalijantis įvairiomis gėrybėmis.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
