Kronika
Šventųjų 2025 metų liepos 13-16 dienomis Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko rekolekcijos vyskupijos kunigams. Jas vedė popiežiškosios šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvas kun. Arvydas Jakušovas.
Rekolekcijų vedėjas kalbėjo apie pasitikėjimą, kuris sukuria naujus santykius: „kai tavimi pasitiki, randi jėgų savyje aukotis ir tarnauti kitiems. Kartais pasitikėjimas suteikiamas avansu“. Daug dėmesio buvo skiriama vilčiai, kuri pranoksta šio pasaulio logiką ir kurios šaltinis yra už pasaulio ribų. Kame yra ta viltis, į kurią galėtume kabintis tamsiausiomis akimirkomis ir kurioje galėtume šaknytis? Tokios vilties pagrindu tegali būti tik Dievas. Draugai guodė teisųjį Jobą žmogiškąja viltimi, tačiau tai neatnešė jam paguodos. Jobas apeliavo į patį Dievą ir atgavo viską, ką buvo praradęs.
Rekolekcijų konferencijose daug dėmesio buvo skiriama bendrystei tarp dvasininkų ir klausimui – kas mane, kaip kunigą, palaiko tarnystėje? Piktasis nori atimti viltį, tačiau Dievo meilė yra neatšaukiama. Juk remiuosi ne savimi, bet Viešpačiui, kuris yra tvirta uola ir patikima atrama. Ankstyvosios Bažnyčios krikščionys melsdavosi: „Tepraeina šis pasaulis, kad ateitų Dievo Karalystė!“. Net ir mėšlą Dievas paverčia trąša, gausinančia derlių Viešpaties vynuogyne. Ne visi šventieji gerai pradėjo, bet visi jie gerai užbaigė.
Kalbėdamas apie kunigystės vidujiškumą kun. Arvydas rėmėsi teologo Karlo Rahnerio SJ straipsniu apie kunigišką tarnavimą. Jame autorius daug dėmesio skiria Švč. Jėzaus Širdžiai, kuri yra perverta dėl mūsų išganymo. Kunigas taip pat yra pervertos Jėzaus Širdies žmogus, nes pasaulyje dažnai pasijunta taip, kaip Viešpats Jėzus ant Kryžiaus – pervertas ir išdurtas. Tačiau kunigas negali būti kliūtimi Dievo galybei, kuri nepaisant sunkumų įvykdo savo užmojį. Juk Dievas veda žmogų į išganymą per iššūkį.
Liepos 15 d. rytą kunigai meldėsi katedros antrajame aukšte prie šv. Antano altoriaus. Tą dieną Bažnyčia minėjo šv. Bonaventūrą, vyskupą ir Bažnyčios mokytoją. Šv. Mišių pradžioje vysk. Algirdas Jurevičius priminė, jog šv. Bonaventūra buvo geras šv. Pranciškaus ir šv. Antano bičiulis. Telšių katedroje jo skulptūra vaizduoja jį su pranciškonišku abitu ir kardinolo apdarais.
Kiekvienos rekolekcijų dienos pabaigoje vyko diskusija apie tą dieną girdėtas mintis ir pasidalinimas įžvalgomis. Rekolekcijų vedėjas maloniai atsakinėjo į klausimus bei pasidalijo savo kelione į tikėjimą, kurioje buvo ryškus Dievo vedimas.
Kryžiaus kelio apmąstymas, Rožinio malda bei Švč. Sakramento adoracija ruošė širdies dirvą priimti beriamą Dievo žodžio sėklą. Sustiprinti ir padrąsinti kunigai grįžo į savo parapijas tarnauti Viešpaties Jėzaus pavyzdžiu.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
