Kronika
Tai visiems puikiai žinomas lotyniškas posakis, primenantis budrumo ir nuolatinės parengties gintis būtinybę.
Tačiau karybos menas žinomas toli gražu ne visiems.
Remiantis dirbtinio intelekto išaiškinimu, šaunamojo ginklo kulkos greitis svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio metrų per sekundę.
Įspūdingi skaičiai.
Dar įdomiau, kad nuo kulkos greičio priklauso ir tikslumas – kuo kulka greitesnė, tuo didesnė tikimybė pataikyti į taikinį.
Šiandien, liepos 8-ąją, kai Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos Atlaiduose meldėmės už valstybės gynyboje tarnaujančius žmones, iš visų pusių apsupti Lietuvos kariuomenės karių ir Šaulių sąjungos narių, savo kasdienėje Atlaidų apžvalgoje mes taip pat pamėginsime būti greiti, lakoniški ir tikslūs – tokie, kokia buvo Vilniaus arkivyskupo metropolito, lygiagrečiai einančio ir Lietuvos kariuomenės ordinariato Apaštalinio Administratoriaus pareigas, Gintaro Grušo homilija, kurios įdėmiai klausėsi šiandien tikintiesiems patarnavę Šilalės dekanato dvasininkai ir jų dekanas kun. Saulius Katkus, taip pat Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, vicemerė Jolanta Skrodenienė, Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis, Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės vadas jūsų kapitonas Tadas Jablonskis, Pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Elvinas Serva, Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės vadas majoras Artūras Milkintis, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės ordinariato kapelionas pulkininkas leitenantas kun. Remigijus Monstvilas ir kiti Lietuvos kariuomenės kapelionai.
Homilijoje arkivyskupas pabrėžė, kad kova, kaip tokia, visų pirma prasideda žmogaus širdyje, keliaujant per gyvenimą, o riba tarp gėrio ir blogio mūsų laikais esanti neaiški. Esą reikia ne vengti kovos, bet eiti į ją su malda, kuri yra labai galingas ginklas visų mūsų turimų ginklų arsenale. „Kiekvienas krikščionis, kiekvienas karys kovoja ne tik su išoriniu priešu, bet ir su vidiniais iššūkiais – baime, neviltimi ir atsakomybe. Evangelija mums primena, kad pats Jėzus ateina mums į pagalbą kovoje su blogiu – savo galingu žodžiu Jis išvaro demonus iš apsėstųjų, kitaip sakant, išlaisvina pavergtą žmogų ir kviečia taip pat daryti mus, savo mokinius“, – kalbėjo arkivyskupas. Jo teigimu, Jėzui gaila minios, kuri yra pavargusi ir išsisklaidžiusi – esą tokiu pat gailestingu žvilgsniu ir mes turėtume žvelgti į kiekvieną žmogų, nepaisant to, ar būtume kariai, ar krikščionys. „Kai Jėzus ragina melsti Dangiškąjį Tėvą, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį, turime suprasti, kad tie darbininkai nėra tik dvasininkai ar vienuolės, bet visi pakrikštytieji įvairiose tarnystėse. Šiandien Lietuvai reikia žmonių, kurie ne tik kalba apie gėrį, bet su tikėjimu bei drąsa jį įgyvendina“, – tikino homilijos autorius, pridurdamas, jog gėrio gynėjas privalo su savimi turėti dvasinį kompasą, kuris esąs gyvybiškai svarbus, norint gebėti atskirti ir atpažinti ribą, skiriančią gėrį nuo blogio.
Arkivyskupas G. Grušas pasidalino įžvalga, jog su regimu priešu kovoti galbūt net lengviau, negu atstovėti prieš neteisybę, smurtą, pagundą nusivilti, pagundą nusisukti nuo artimo. Esą kiekvienas pakrikštytasis, remdamasis savo turimais talentais, yra įpareigotas ginti Tėvynę visais įmanomais ir neįmanomais būdais, o ši kova prasideda nuo maldos. „Nereikia galvoti, kad malda yra kažkas lengvo – reikia milžiniškų pastangų išmelsti taikai“, – konstatavo Lietuvos kariuomenės ordinariato Apaštalinis Administratorius, išryškindamas Kryžiaus Kelio Kalnų ėjimo reikšmę, nes eidamas šiuo keliu žmogus nejučiomis apmąsto ne tik Jėzaus, bet ir savo vidines grumtynes su blogiu ir gali remtis Jėzaus pavyzdžiu, kuriuo Jis per kančią, mirtį ant kryžiaus ir prisikėlimą iš numirusiųjų nugalėjo blogį bei velnio iš sveiko proto nuolat vejamą pasaulį. „Galime būti tikri, kad Krikščioniškų Šeimų Karalienė Švč. Mergelė Marija užtaria mus visose mūsų pastangose užtikrinti taiką bendroje dvasinėje kelionėje. Kiekvienas iš mūsų pašauktas būti kariu ir kasdienybėje, ir Valstybės gynyboje. Šiame karo lauke mus palaiko pats Jėzus ir Jo Motina. Turėdami tokį palaikymą ir kovodami petys į petį, blogį nugalėsime garantuotai“, – viltingai savo pamokslą baigė svečias.
Šiandien laikas baigti ir mums – tiek rašyti, tiek skaityti. Nors, kaip visada, nepavyko to padaryti nei greitai, nei lakoniškai, tikslumo ženklų tikrai surastume, net skaitydami šį tekstą tarp eilučių.
O prieš pabaigą įdomu pastebėti, kad pats žodis „nuodėmė“, pažodžiui išvertus, reiškia „nepataikyti į taikinį“. Kitaip tariant, jeigu Tavo elgesys neturi nė menkiausio atspindžio tokiuose žodžiuose kaip meilė, pasiaukojimas ir savęs dovanojimas artimui, tuomet Tu ne tik šaudai pro šalį ir eikvoji šovinius – Tu šaudai tiesiai į save ir savo artimuosius nesuvokiamu greičiu skriejančiomis kulkomis.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Jurgio Mankausko
