Kronika

Anokia paslaptis, kad šiandien kalendorius, kuris drauge su laikrodžiu sudaro idealų žmogaus žemiškojo gyvenimo trumpinimo ekspertų tandemą, parodė prasidėjus antrąjį vasaros mėnesį.

Dar mažiau paslaptinga, jog ši liepos 1-oji išdidžiai skelbia dar vienerių, tačiau jokiu būdu neeilinių, Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos Atlaidų pradžią.

Neeilinių todėl, kad šiemet visas katalikiškas pasaulis mini Šventuosius metus, švęsdamas Jėzaus Kristaus, Dievo sūnaus, mūsų Išganytojo, gimimo žemėje Jubiliejų. Neseniai į Amžinojo Tėvo namus iškeliavęs popiežius Pranciškus minėto Jubiliejaus šūkiu parinko du žodžius: „Vilties piligrimai“.

Šį šūkį esame ne kartą girdėję, dar daugiau apie jį skaitę, tačiau ar mums pavyko-pavyksta-pavyks jį išgyventi?

Ant atsakymo į šį klausimą, tarytum ant pokerio stalo, pastatyta kiekvieno iš mūsų asmeninė būtis, nes Jubiliejaus metai visų pirma ragina tapti vilties piligrimais, žinančiais, kad gyvenimas yra sunkumų kupina, bet galiausiai pergalę užtikrinanti kelionė – iš vieno konkretaus taško į kitą: mes visi, pašaukti iš nebūties, keliaujame į Amžinybę, ir pats svarbiausias dalykas šioje kelionėje – asmeniškai susitikti Kristų. Ir vargas Tau, jeigu prasilenksi. Jeigu per tuos metus – tiek, kiek Tau paskirta šioje žemiškoje kelionėje – taip ir liksi nesupratęs, kas yra gyvenimas, kas esi Tu pats ir kodėl viskas Tavo gyvenime vyksta būtent taip. Nesutikęs Jėzaus, neturi jokių galimybių laimėti gyvenimo pokerio, kad ir kaip įgudusiai blefuotum. Ir tai nėra religinių fanatikų nuvalkiota frazė. Tai yra tikrovė.

Šį jaukų vasaros vakarą susimąstymui apie tikrovę visus, susirinkusius į Žemaičių Kalvarijos Šventovę bei parimusius prie Marijos radijo bangas gaudančių aparatų, akino bei Atlaidams skambią pradžią įkvėpė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Šių eilučių autorius iš anksto atsiprašo už iš pirmo žvilgsnio nereikalingą gamtos literatūrinį apipavidalinimą. Ir vis dėlto, vasariškas oras koja kojon įžengė į mūsų tikrovę būtent sulig Atlaidų pradžia. Kas drįstų sakyti, kad Dievas nemyli žemaičių?..

Juolab ir Kaišiadorių vyskupijos ganytojas, pradėdamas homiliją, visų pirma padėkojo Žemaičių žemės sūnums ir dukterims už jau bene keturis šimtmečius gyvuojančią ir per kartų kartas perduodamą Kryžiaus Kelio Kalnų ėjimo bei giedojimo tradiciją, kuri yra dar viena galimybė ir proga savo gyvenime susitikti Jėzų. „Kiekviena Šventojo Rašto eilutė siekia papasakoti pačią tikriausią tikrovę – tikrovę apie Dievą“, – pabrėžė vysk. J. Ivanauskas, teigdamas, kad mes, antropologiniai žmonės, gyvendami šio pasaulio tikrovėje, dažnai nepagalvojame, kad Dievas sukūrė šią realybę ir šitą mūsų buvimą čia – tokį, kokį mes turime, ne tam, kad apribotume save naiviu manymu, jog tik ši tikrovė arba realybė yra pati tikriausia. Anaiptol. „Dievas siekia mus nuvesti į tikrąją tikrovę, kada mes galutinai susitiksime su Juo žvilgsnis į žvilgsnį, o šis žemiškas gyvenimas tėra ruošimasis šiam susitikimui“, – aiškino svečias, pridurdamas, kad per Šventąjį Raštą ir Sakramentus Dievas kalba apie save mums suprantama kalba ir mums suprantamu būdu. Jo teigimu, mes esame linkę supaprastinti dieviškus dalykus ir ignoruoti akivaizdų faktą, kad Dievas veikia konkrečiame žmogaus gyvenime: „Žmogus gali visą gyvenimą praleisti Bažnyčioje taip ir nesutikęs Jėzaus, o tik girdėdamas, gal net ir skelbdamas gandus apie Dievą. Galiausiai toks žmogus nusipiešia Dievo paveikslą, kurio nėra, kuris neegzistuoja jokioje tikrovėje. Tai nėra Dievas, bet stabas ir klaidinga projekcija, vedanti į niekur.“ Pasak Kaišiadorių vyskupo, žmogus Dievą nori matyti kaip galingą valdovą, besimėtantį žaibais ir darantį tvarką pasaulyje, tuo tarpu tikrasis Dievo paveikslas – Jėzus, nukankintas ant kryžiaus, kad mes, Tu ir aš, turėtume gyvenimą be pabaigos.

Greičiausiai šis akivaizdus žvilgsnių į realybę skirtumas optimaliausiai iliustruoja tą milžinišką prarają tarp dieviškosios ir žmogiškosios tikrovių.

Atlaidai prasidėjo. Ar ne metas Tau keltis, kur besėdėtum – nuo aukščiausių postų iki šiukšlių konteinerių – ir keliauti pas Tėvą, spindinčiomis akimis Žemaičių Kalvarijoje iš tolo laukiantį Tavęs?

Metas.

Nes vienintelis laikas, kurį turi, yra dabar. Šį faktą žinai, net jeigu gyveni išimtinai antropologinėje tikrovėje.

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Jurgio Mankausko