Kronika

 Antrąją kalendorinės vasaros dieną į Žemaičių Kalvarijos baziliką kaip ir kiekvieną mėnesį rinkosi piligrimai iš įvairių Žemaitijos bei Lietuvos kampelių švęsti atlaidų, prašyti Viešpaties palaimos, Švč. Mergelės Marijos užtarimo bei globos ir Šv. Dvasios nutyrinto žvilgsnio į pasaulį, žmogų ir save.

Būtent Šv. Dvasios vaidmenį kiekvieno krikščionio gyvenime ypatingai pabrėžė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, pasveikinęs atvykusius piligrimus ypač iš Klaipėdos, nes šio dekanato kunigai patarnavo tikintiesiems, o savo itin profesionaliu giedojimu Bazilikos skliautus drebino Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos choras, vadovaujamas Mindaugo Gudžiūno, ir visus, kurie Šv. Mišių transliacijos klausėsi Marijos radijo bangomis.

Kadangi šią savaitę, artėjant Sekminių iškilmei, Bažnyčia meldžia Šventosios Dvasios nužengimo, homilijoje ganytojas išryškino, kad Šv. Dvasia – tai dieviškasis asmuo, kuris kalba, veda, apšviečia ir paskatina. Anot vyskupo, daugeliui iš mūsų Šv. Dvasia yra pats abstrakčiausias Švč. Trejybės asmuo, net sunkiai suvokiama kaip asmuo, nes neturi veido arba kitokio panašumo į žmogišką asmenį.

„Biblijos kalbose jos vardas yra paimtas iš gamtinių reiškinių – vėjas arba kvėpavimas. Toks simbolinis Šv. Dvasios pavadinimas daug ką reiškia iš tikrųjų: nei vėjo, nei kvėpavimo nematai, negali apčiuopti, bet atpažįsti jų veikimą ir buvimą“, – kalbėjo vyskupas A. Jurevičius. Jo teigimu, Sekminių įvykio pasakojime randame vėjo ir ugnies simbolius, o tai leidžia suvokti, kad Dvasia esą gali veikti kaip stichija, kaip Dievo galingas įsibrovimas į žmogišką patirtį, arba atvirkščiai – švelniai įsilieti, įsiskverbti į žmogaus širdies gelmes ir slėpiningai veikti iš ten.

Vyskupas pabrėžė, kad Šv. Dvasia žmogų ir pasaulį veda iš chaoso į harmoniją, tarytum tėvas, mokantis savo vaiką plaukti: „Vaikas įmetamas į vandenį ten, kur nesiekia kojomis dugno, ir jam leidžiama plaukti. Tačiau vos tik jis imtų skęsti, tėvas tuoj pat pastūmėtų paviršiaus link ir neleistų nugrimzti gilyn“, – kalbėjo ganytojas, lygindamas Šv. Dvasią ir su saulės šviesa, per vitražinius bazilikos langus įsismelkusia į šventovės vidų: esą nors pati šviesa nepaauksuoja altorių, nenutapo paveikslų, kuriais išpuošti šie Dievo namai, tačiau ji išryškina figūras bei spalvas, padaro jas regimas. Lygiai tas pats esą vyksta ir su mūsų tikėjimu: tikėjimo tiesos yra geros ir gražios, tačiau reikalinga Dievo Dvasia, kad mes jas pamiltume ir pagal jas gyventume.

„Šventoji Dvasia nėra abstrakti. Mums reikia skaityti Šv. Rašto tekstus, bylojančius apie ją, tuomet peržvelgti savo gyvenimo patirtį ir su dėkinga nuostaba atpažinti Šventąją Dvasią, labai konkrečiai veikiančią mumyse“, – akino vyskupas A. Jurevičius, ragindamas visą šią savaitę melstis, kad nuo visų savo gyvenimo sunkumų, problemų, baimių ir nerimo galėtume rasti užuovėją Šventosios Dvasios šešėlyje.

Šv. Mišių pabaigoje susirinkusi bendruomenė širdingai pasveikino Šventovės rektorių kunigą Modestą Ramanauską, tądien minėjusį savo 15 metų Kunigystės šventimų sukaktį, po to bazilikoje buvo einami ir apmąstomi Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus Kelio kalnai.

Kiti atlaidai Žemaičių Kalvarijoje – Didieji, vyksiantys liepos 1-12 dienomis. Tuomet Kalnų ėjimas ir apmąstymas vyks ne Šventovės viduje, bet didžiuliai piligrimų būriai po kiekvienų šv. Mišių kiekvieną Atlaidų dieną trauks į miestelio kraštovaizdyje išsibarsčiusias koplyčias, giesmėmis garbindami Dievą, melsdamiesi, prašydami, dėkodami bei ieškodami prasmės, tikrumo ir išbarstytų Šv. Dvasios atšvaitų konkrečiose savo gyvenimo situacijose.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano