Kronika
2025 m. gegužės 7 d. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo kvietimu lankėsi Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkime ir pristatė pranešimą apie pasauliečių bei dvasininkų santykius sinodinės Bažnyčios kontekste.
„Kokią Bažnyčią rado pop. Pranciškus savo pontifikato pradžioje?“ – retoriškai klausė Telšių ganytojas ir pacitavo patį pontifiką, kalbėjusį apie kelius, kurie nesusitinka: „dvasininkija atskirta nuo pasauliečių, pašvęstieji asmenys atskirti nuo dvasininkijos ir tikinčiųjų, intelektualus tam tikro elito tikėjimas atskirtas nuo paprastų žmonių tikėjimo; Romos kurija – nuo vietinių Bažnyčių, vyskupai – nuo kunigų; jaunimas – nuo pagyvenusių žmonių, sutuoktiniai ir šeimos mažai įsitraukę į bendruomeninį gyvenimą, charizminiai judėjimai atskirti nuo parapijų ir taip toliau.“
Nežinodamas, kaip suvienyti į fragmentus suskilusią ir savo misijoje susiskaldžiusią Bažnyčią pop. Pranciškus inicijavo sinodinį kelią, kad kartu su pasauliečiais galėtų apčiuopti Šventosios Dvasios vedimą ir atrastų tinkamiausią kelią.
Vysk. Algirdas kalbėjo apie bažnytinės įžvalgos (discernimento) taikymą parapijos tarybų bei maldos grupių kontekste bei pailiustravo tai praktiniais pavyzdžiais. Sinodinis kelias nėra tikslas, bet tik priemonė padėti Bažnyčiai išsigryninti savo misiją ir ją vykdyti. Reikšmingą vaidmenį toje misijoje vaidina pasauliečiai.
Ganytojas priminė, kad misijoje susiskaldžiusi Bažnyčia neturi ateities, todėl pop. Pranciškaus patvirtintas vyskupų sinodo baigiamasis dokumentas kalba apie iš ankstyvosios Bažnyčios paveldėtą trejopą nihil sine (nieko be): nieko be vyskupo, nieko be pasitarimo su kunigais, nieko be tautos pritarimo. Bendrystė tarp dvasininkų ir pasauliečių yra būtina ateities Bažnyčiai.
Fizinį silpnumą jaučiantis pop. Pranciškus nubrėžė tolesnį sinodinio metodo įgyvendinimo kelią, kuris turėtų parodyti savo vaisius 2028 metais, tačiau viskas lieka naujojo Pontifiko ir Dievo valioje.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. diak. Manto Skaivydo
