Kronika

Jubiliejaus 2025 metais gegužės 2 d. Žemaičių Kalvarijoje įvyko tradiciniai kasmėnesiniai atlaidai, kuriuose patarnavo Gargždų dekanatas.

Sumos šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, giedojo senovinių kantičkinių giesmių kantorkos iš Gargždų, vadovaujami kantoriaus Sauliaus Mikužio. Atlaiduose dalyvavo skaitlinga piligrimų grupė iš Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos.

Homilijoje ganytojas komentavo Evangelijos ištrauką apie duonos padauginimą (Jn 6,1-15). Stebuklas įvyko tik dėl to, kad iš gausingos minios vienintelis berniukas turėjo penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Duonos padauginimas primena reikšmingą žmogaus dvasinio gyvenimo tiesą: Jėzus ne tiktai duoda, bet ir laukia, kad ir mes jam ką nors duotume.

Gausios minios susirinko pasiklausyti Jėzaus. Žmonės taip įdėmiai klausė, kad net pamiršo apie savo fizinius poreikius, tokius, kaip pasiimti su savimi maisto. Apaštalų bendruomenėje kilo nerimas – iš kur mes gausime maisto pavalgydinti tokią didelę minią?

Evangelijoje girdėjome, kaip apaštalas Andriejus Jėzui pranešė, kad yra vienas berniukas, „kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis”. Kas vyko toliau? Pirmiausia berniukas davė maistą Jėzui, o tik po to Jėzus davė visiems.

Eucharistinėje aukoje – šv. Mišiose tikintieji atneša aukojimui duoną ir vyną. Tai graži ir prasminga mintis: mes atnešame Viešpačiui, ką turime, ir laukiame, kad tos mūsų dovanos būtų palaimintos, kad priimdami Komuniją gautume sielą stiprinančio maisto.

Duonos padauginimo stebuklas įvyko todėl, kad vienas berniukas turėjo atsinešęs maisto ir nebijojo juo pasidalinti. Viešpats padaugino tai, ką žmogus atnešė. O ką mes šiandien atnešame Viešpačiui, kad būtų padauginta, sukilninta ir perkeista? – klausė vysk. Algirdas.

Po Eucharistinės aukos bazilikoje buvo einami Kalvarijos kalnai, kurių giedojimui buvo pritariama kanklėmis. Tardamas baigiamąjį žodį Telšių ganytojas pastebėjo, kad per penkerius jo buvimo Telšių vyskupu metus, Žemaičių Kalvarijoje giedojimui pritarė pučiamųjų instrumentų orkestrai ir netgi simfoninis orkestras, tačiau nėra buvę pritarimo kanklėmis. Anot vyskupo, kantičkinis giedojimas pritariant kanklėmis atspindi tą autentišką giesmę, skambėjusią mūsų protėvių gryčiose ir aidinčią dabartyje. Būtent iš ten mes semiame stiprybę.

Telšių vyskupijos kurijos informacija