Kronika
Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Telšių katedroje vyko iškilmingos pamaldos, kurioms vadovavo vysk. Algirdas Jurevičius. Pasveikinęs visus su šia iškilme vyskupas priminė, jog katedros kriptoje ilsisi trijų vyskupų palaikai, kurie paaukojo gyvenimą Dievui dėl Lietuvos laisvės ir dėl krikščioniškojo tikėjimo: Vasario 16-osios Akto signataras vysk. Justinas Staugaitis, Dievo tarnas Vincentas Borisevičius ir tremtinys vysk. Pranciškus Ramanauskas. Pamaldose dalyvavo signataro J. Staugaičio giminės, iš Prezidento atvežę signatarui skirtą puokštę, Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, LR seimo nariai Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė ir Martynas Gedvilas, Šaulių sąjungos, Skautų sąjungos atstovai, savanoriai ir kiti Tėvynę mylintys žmonės.
Homilijoje vyskupas komentavo pranašo Jeremijo pristatytus du kelius: palaiminimo ir prakeikimo. Pranašas čia brėžia aiškią takoskyrą, kuri atskiria pelus nuo grūdų. Žvelgiant į šiandieninio pasaulio galinguosius matosi, kad pasaulis poliarizuojasi į tuos, kurie sėja karą bei smurtą, ir į tuos, kurie nuo viso to kenčia. Toje poliarizacijoje ir mes esame kažkur tarp jų, tikėdamiesi taikos bei galimybės gyventi laisvėje.
Senas romėnų posakis sako, kad „Istorijos nežinantieji visados yra vaikai“. Kažkada žlugo Romos imperija, nes artėjant prie miesto viską griaunantiems barbarams senatas sprendė ir ginčijosi dėl nereikšmingų dalykų: kaip iškilmingiau organizuoti pompastiškus vaidinimus, iš kur daugiau atsivežti žvėrių cirkui bei gladiatorių kovoms... Kažkas panašaus vyko ir Abiejų Tautų Respublikos laikais. Seimo rūmų pamokslininkas Dievo tarnas Petras Skarga SJ skundėsi, kad Tėvynė yra pamiršta, o į pirmą vietą iškeliami egoistiniai interesai. Kai valstybė buvo padalinta tarp didžiųjų to meto galybių, pavėluotai buvo konstatuota, jog bajorai prabaliavojo LDK, prabaliavojo Lietuvą...
Kiekvienai išrinktai Lietuvoje valdžiai yra statomas tas pats uždavinys: saugoti Lietuvos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, rūpintis valstybe bei jos žmonėmis. Nesutarimas tarp valdžios vyrų bei moterų naudingas tiems, kurie nelinki mums palaiminimo. Duok Dieve, kad dabartinė valdžia sugebėtų nepakenkti valstybei. Vyskupas netgi pajuokavo, kad aukštųjų valdžios žmonių troškimas visų pirma galėtų būti – savo kalbomis bei veikla nepakenkti valstybei! O jau po to galima pagalvoti ir apie tai, ką gero padaryti dėl kitų gerovės.
Daug dėmesio homilijoje vysk. Algirdas skyrė signatarui vysk. J. Staugaičiui. Reikšmingai prisidėjęs prie politinės Lietuvos valstybės laisvės kūrimo, vysk. Justinas ėmėsi darbuotis, kad sukurtų vidinę žmonių laisvę: kad žmogus taptų laisvas nuo savo priklausomybių, nuodėmių, egoizmo, laisvas nuo savimeilės, kad galvotų ne apie savo kišenę, bet daugiau apie bendruomenės reikalus...
Tie, kurie nežino istorijos, yra tik vaikai. O mes norime būti suaugę ir norime kurti istoriją eidami ne prakeikimų, bet palaiminimų keliu. Palaiminimų kelyje nugali ryžtas, vienybė ir susitelkimas dėl bendro tikslo, kuris yra daugiau, negu vien mano interesai. Melskime Viešpatį malonės, kad pasirinktume palaiminimų kelią, nes tik juo Viešpats veda link tikrosios laisvės.
Po šv. Mišių trys gėlių puokštės - nuo LR Prezidento, nuo Telšių mero ir nuo Lietuvos Šaulių sąjungos - buvo nuneštos į kriptą. Po trumpo vyskupo žodžio apie tris kriptoje palaidotus vyskupus nuskambėjo dėkingumo žodis jiems ir malda.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Viliaus Viktoravičiaus, Zitos ir Reginos
