Kronika

Šių metų lapkričio 11-14 dienomis Romoje, Popiežiškajame Šv. Augustino institute, vyko konferencija „Nėra didesnės meilės. Kankinystė ir gyvenimo paaukojimas“, kurią organizavo Šventųjų skelbimo dikasterija.

Kaip jau žinoma, visos kandidatų į palaimintuosius ar šventuosius bylos yra vedamos trimis būdais - keliais: herojiškų dorybių, kankinystės arba gyvenimo paaukojimo. Konferencijoje įvairiais aspektais buvo analizuojami du iš trijų kelių - kankinystės ir gyvenimo paaukojimo.

Konferencijos dalyvius pasveikino Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kardinolas Marcello Semeraro. Linkėdamas gero darbo visiems susirinkusiems, jis dalinosi mintimi, jog kankinystė yra tobuliausia meilės išraiška.

Dauguma konferencijos pranešėjų buvo relatoriai, kurie įprastai vadovauja postulatoriams, rašantiems Positio (kandidato į palaimintuosius / šventuosius pagrindinį pristatymą). Pranešimus skaitė įžymios Italijoje bei visame pasaulyje Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas prof. Andrea Riccardi, Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Jan Mikrut, filosofė, Romos Saleziečių ir Milano katalikiško universiteto profesorė Lodovica Maria Zanet bei kiti garbūs pranešėjai.

Prelegentai kalbėjo apie krikščionių persekiojimą, kuris ne tik nesiliauja per visą Bažnyčios istoriją, bet ir stiprėja. Statistika rodo, jog krikščionybė yra labiausiai persekiojama religija. XX amžius, dar vadinamas blogio amžiumi (nacizmas, komunizmas, holokaustas), kuriame totalitarinės ideologijos sudarė sąlygas žudyti nekaltus žmones, davė Bažnyčiai ir daugybę kankinių. Jubiliejiniais 2000 ir 2025 metais, popiežių Jono Pauliaus II ir Pranciškaus iniciatyva, į kankinių sąrašą buvo įrašyta ir dar bus įtraukiama vis daugiau asmenų, meilę Kristui paliudijusių iki mirties. Ir nors XX amžiaus kankiniai dar nekanonizuoti, bet yra tikri tikėjimo liudytojai.

Šiais metais, kai minime Dievo tarno Vincento Borisevičiaus 78 mirties metines, esame kviečiami susimąstyti, jog kankinių kultas ne tik nesibaigia, bet jis tampa dar labiau aktualesnis. Ir mus, šių dienų krikščionis, vyskupo kankinio Vincento pavyzdys padrąsina ir įkvepia, kad, nepaisydami iššūkių ir išbandymų, globalių ar asmeninių, savo viltis turime sudėti į Jėzų Kristų, su kuriuo visada esame tiesos, gėrio, teisingumo pusėje, o ne blogio, kuris anksčiau ar vėliau praeina.

Paskutinę konferencijos dieną dalyvius priėmė ir pasveikino popiežius Pranciškus. Savo kalboje jis ragino visus dalyvius, o ypač postulatorius, su užsidegimu ir kilniaširdiškumu darbuotis šventųjų labui.

Konferencijoje dalyvavo ir Dievo tarno Vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos bylos postulatorius kun. Donatas Litvinas.