Kronika

2024 m. lapkričio 3 d. Talino šv. Petro ir Pauliaus katalikų katedroje įvyko istorinis įvykis – buvo iškilmingai paskelbta apie Talino katalikų vyskupijos įkūrimą. Estija iki šiol buvo vienintelė šalis Europoje, neturinti vyskupijos. Iki 1918 metų miestas vadinosi Reveliu. Kiek žinoma iš istorijos, Revelyje 1219-1557 metais veikė vyskupija, tačiau reformacijos laiku katalikiškos Bažnyčios struktūros buvo sunaikintos. 1918 m. Estijai atgavus nepriklausomybę Šventasis Sostas 1921 m. pripažino Estijos valstybę, o 1924 m. įkūrė apaštalinę administratūrą. Jai 1931-1942 m. vadovavo vokiečių kilmės arkivysk. Eduard Profittlich SJ, kuris sovietų dėl ištikimybės krikščioniškajam tikėjimui buvo suimtas ir nuteistas sušaudymo bausme. Artimiausiu laiku laukiama jo paskelbimo palaimintuoju.

Sovietmetyje apaštaliniai administratoriai Estijai nebuvo skiriami, tačiau kai kurios bažnytinės struktūros išsilaikė iki pat 1992 m., kuomet vėl buvo atkurta apaštalinė administratūra, o administratoriaus pareigos buvo patikėtos apaštaliniams nuncijams: Justo Mullor Garcia (1992-1997), Erwin Josef Ender (1997-2001) ir Peter Stephan Zurbriggen (2001-2005).

1996 m. į Taliną tarnauti iš Prancūzijos atvyko Philippe Jourdan, kuris ėjo generalvikaro pareigas, o nuo 2005 m. buvo paskirtas vyskupu ir Estijos apaštališkuoju administratoriumi. Daugėjant katalikų skaičiui iškilo poreikis įkurti vyskupiją, todėl 2024 m. rugsėjo 26 d. pop. Pranciškus padarė istorinį sprendimą – nutraukė Talino apaštalinės administratūros egzistavimą ir įkūrė Talino katalikų vyskupiją, apimančią visą Estijos teritoriją. Joje gyvena apie aštuonis tūkstančius katalikų, veikia dešimt parapijų (aštuonios lotynų ir dvi graikų apeigų), tarnauja septyniolika kunigų, kurių daugumą sudaro iš užsienio kilę dvasininkai. Parapijose pamaldos vyksta estų, rusų, lenkų, anglų bei kitomis kalbomis pagal sielovadinį poreikį.

Pirmąjį lapkričio sekmadienį į nedidelę katalikų katedrą Taline gausiai rinkosi tikintieji. Šv. Mišioms vadovavo vysk. Philippe Jourdan. Koncelebravo Stokholmo kardinolas Lars Anders Arborelius OCD, apaštališkasis nuncijus arkivysk. Georg Gänswein, COMECE pirmininkas vysk. Mariano Crociata, vyskupai iš Skandinavijos šalių, Latvijos bei Lietuvos. Lietuvos vyskupų delegacijai vadovavo LVK pirmininko pavaduotojas vysk. Rimantas Norvila, dalyvavo arkivysk. Kęstutis Kėvalas, vysk. Jonas Ivanauskas, vysk. Linas Vodopjanovas, vysk. Darius Trijonis ir vysk. Algirdas Jurevičius. Iškilmingų apeigų ceremonieriumi buvo kunigas iš Lietuvos Edgaras Versockis, kuris jau keletą metų tarnauja Estijos tikintiesiems.

Nors katalikų Estijoje ir mažuma, tačiau lietingą sekmadienio dieną šventoriuje prie Dievo Motinos skulptūros besimeldžianti moteris paliudijo, jog tikėjimo ugnelė čia gyva. Vilties suteikė ir bažnyčioje dalyvaujančios jaunos šeimos su mažais vaikais. Jų buvimas parodo, jog jiems labiausiai reikia, kad naujai įkurta Talino vyskupija augtų ir plėstų evangelizacinę veiklą.

Šv. Mišių pradžioje apaštališkasis nuncijus pristatė du pop. Pranciškaus dokumentus – bules, kurias paprašė perskaityti Talino vyskupijos kurijos kanclerio. Abi bules nuncijus parodė viešai, kad dalyvaujantieji įsitikintų dokumentų autentiškumu. Pirmoji bulė skelbė apie Talino vyskupijos įkūrimą, o antroji – apie pirmojo Talino vyskupo ordinaro paskyrimą. Juo paskirtas iki šiol ėjęs apaštalinio administratoriaus pareigas vysk. Philippe Jourdan. Po kiekvienos bulės perskaitymo tikintieji atsistodavo ir plojimais išreiškė džiaugsmą.

Kadangi tą dieną įvyko ir pirmojo vyskupo ingresas į savo katedrą, apaštalinis nuncijus iškilmingai perdavė paskirtajam vyskupui ganytojo lazdą, o dvasininkų, vienuolių bei pasauliečių atstovai priėję pažadėjo pirmajam vyskupijos ordinarui pagarbą ir klusnumą.

Homiliją vysk. Philippe Jourdan sakė anglų, estų bei rusų kalbomis. Homilijoje vysk. Philippe pasidalino savo džiaugsmu su tikinčiaisiais, prisiminė Dievo tarną arkivyskupą kankinį Eduard Profittlich SJ, o taip pat paminėjo ir jo bendražygį kankinį pal. Teofilių Matulionį, kuris estų katalikų tarpe taip pat yra žinomas.

Po šv. Mišių apaštališkasis nuncijus pristatė tikintiesiems dar vieną – jau trečiąjį tą dieną pop. Pranciškaus laišką, kuriame popiežius sveikina Estijos tikinčiuosius. Laiške popiežius ragina katalikus ir toliau ekumeniškai bendradarbiauti su kitų konfesijų krikščioniais, skleisti Kristaus meilės Evangeliją jaunų žmonių tarpe, skelbti tikėjimą tiems, kurie jo dar nepažįsta. Europoje vykstantis karas primena tamsius praeities laikus, tačiau Šventoji Dvasia tesužadina didžiulį pasitikėjimą Dievo vedimu ir Jo globa.

Baigiantis iškilmei pirmąjį Talino vyskupą sveikino liuteronų bei ortodoksų dvasininkai, kurie įvertino šio įvykio svarbą ir pavadino tai miesto bei valstybės istorijos kontekste šimtmečio įvykiu. Vysk. Mariano Crociata sveikinimo žodyje įvertino vyskupijos įkūrimo reikšmę ES kontekste, o Lietuvos delegacijos vardu sveikinimo žodį tarė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Jis padovanojo Talino ganytojui pal. Teofiliaus Matulionio relikviją ir palinkėjo sunkiomis akimirkomis nepamiršti kankinių – Dievo tarno Eduard Profittlich SJ bei pal. Teofiliaus Matulionio, remtis jų pavyzdžiu.

Šventė toliau tęsėsi Estijos teatro salėje, kur skambėjo vaikų giesmės, sveikinimo žodžiai iš įvairių organizacijų, politikų bei kitų svečių lūpų. Visi suprato, jog dalyvauja istoriniame įvykyje, kuris padrąsina nedidelę katalikų bendruomenę Estijoje dar labiau įsipareigoti krikščioniškojo tikėjimo liudijimui.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Talino