Kronika
2024 m. spalio 20 d., Misijų sekmadienį, vyskupų sinodo dalyviai dalyvavo istoriniame įvykyje – šventųjų paskelbimo apeigose (kanonizacijoje). Šv. Petro aikštėje Vatikane pop. Pranciškus kryžiaus ženklu pradėjo šv. Mišias. Choras pakaitomis su Dievo tauta giedojo himną Šventajai Dvasiai, nes tai ji pašventina tikinčiuosius ir veda šventumo keliu. Po himno Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kard. Marcello Semeraro, lydimas postulatorių priėjo prie popiežiaus ir paprašė šventaisiais paskelbti vienuolika Damasko kankinių bei palaimintuosius – Griuseppe Allamano, Marie-Leonie Paradis ir Eleną Gruerra. Išklausęs dikasterijos prefekto, pop. Pranciškus pakvietė maldai už šventuosius giedant Visų šventųjų litaniją. Po litanijos Jo Šventenybė skaitė kanonizacijos maldą, kurioje paminėjo visų naujai skelbiamųjų vardus bei pavardes ir pranešė, jog jie yra įrašomi į Katalikų Bažnyčios šventųjų sąrašus. Dievo tauta išreiškė savo džiaugsmą giedodama. Dikasterijos prefektas paprašė popiežiaus šį sprendimą patvirtinti apaštaliniu laišku. Popiežius atsakė: Decernimus – Tai patvirtiname! Atlikus kanonizacijos apeigas šv. Mišios buvo tęsiamos giedant Garbės himną.
Tarp naujai paskelbtų šventųjų yra vienuolika Damasko kankinių, kurie dėl neapykantos krikščioniškajam tikėjimui 1860 m. liepos 9-10 dienomis patyrė kankinystę. Aštuoni iš jų buvo Mažesnieji broliai pranciškonai (septyni ispanai ir vienas – austras), o trys – maronitų apeigų pasauliečiai. Du iš aštuonių pranciškonų buvo broliukai – vienas zakristijonas, o kitas – virėjas. Konvento vyresnysis – šv. Manuel Ruiz Lopez buvo nužudytas altoriaus papėdėje po to, kai priėmė Švenčiausiąjį Sakramentą.
Šv. Giuseppe Allamano (1851-1926) gimė Castelnuovo Don Bosco mieste, Italijoje. Pažino šv. Joną Bosko ir buvo išauklėtas saleziečių dvasioje. Tapęs Turino arkivyskupijos kunigu daugiausia metų ėjo piligrimų pamėgtos Consolata šventovės rektoriaus pareigas. Jam vadovaujant šventovė iškilo iki solidaus dvasinio centro, o jis pats tapo katalikiškos žiniasklaidos pradininku.
Šv. Marie-Leonie Paradis (1840-1912) gimė Kanadoje. Būdama vos 13 metų įstojo į Marijonių vienuolyną netoli Montrealio. Savo gyvenimą pašventė jaunimo ugdymo veiklai Kanadoje bei JAV. Įsteigė Šventosios Šeimos mažųjų seserų bendruomenę ir buvo jos vyresnioji. Viešpats davė jai išvysti, kaip greitai jos įsteigta vienuolinė bendruomenė ėmė plėstis ir stiprinti savo veiklą.
Šv. Elena Guerra (1835-1914) gimė Italijoje, Sutvirtinimą priėmė būdama vos aštuonių metų ir buvo nepaprastai pamaldi bei jautri Šventosios Dvasios įkvėpimams. Įsteigė du katalikiško veikimo judėjimus (Mergelės Marijos sodas ir Dvasinė draugystė), kurie tapo būsimos katalikiškos akcijos pirmtakais. Rūpinosi merginų auklėjimu ir dvasiniu ugdymu. Kurį laiką sunkiai sirgo, tačiau pasveikusi panaudojo ligos patirtį savo veikimui, nes lankė ligonius bei skatino artimo meilės darbus. To neapleido netgi tuomet, kai siautėjo cholera. Rašė straipsnius į spaudą apie moterų padėtį ir kartu su grupe moterų įkūrė mokyklą. Taip gimė šv. Zitos institutas, skirtas mergaičių ugdymui. Kartu su kitomis moterimis pradėjo bendruomeninį gyvenimą ir pasivadino Šventosios Dvasios oblatėmis. Taip gimė Cenacolo permanente (Nuolatinis Vakarienbutis), skatinantis pamaldumą Šventajai Dvasiai. Pop. Leonas XIII šv. Eleną Guerra asmeniškai skatino plėsti šią dvasingumo formą.
Viešpatį įvairiais būdais sekę šventieji, melskite už mus ir padėkite mums atrasti savąjį kelią į šventumą!
Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano
