Kronika

2024 m. rugsėjo 10-12 dienomis Freisinge (Vokietija) vyko 28-asis tarptautinis Renovabis kongresas Turėti misiją - patikimai liudyti (Having a Mission – Bearing Credible Witness). Iš Lietuvos konferencijoje dalyvavo nemažas būrys atstovų: Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas kun. Mindaugas Šlaustas, Konstantinopolio patriarcho egzarchas Lietuvoje Justinus Kiviloo, egzarchato kunigai Vitalis Dauparas ir Yury Roi, Bažnyčios kronikos fondo direktorė Diana Adomaitienė.

Šiemet Freisingas švenčia 1300 metų jubiliejų nuo to įvykio, kai vyskupas šv. Korbinianas 724 m. atvyko į Freisingą ir pradėjo skelbti Dievo žodį. Kiek vėliau, 739 m. buvo įkurta Freisingo vyskupija, gyvavusi iki 1802 metų, o 1821 m. įkurta Miuncheno – Freisingo arkivyskupija. Pasakojama, kad šv. Korbinianas iš Bavarijos keliavo į Romą. Miške jį užpuolė lokys ir sudraskė vyskupo mantą nešusį galviją. Tačiau vyskupas sugebėjo prijaukinti lokį, jį pabalnoti, ir toliau jo mantą iki pat Romos nešė tas lokys. Iki šiol lokys yra senosios Bavarijos simbolis, kuri iki krikšto buvo laukinė, o krikštas ją, kaip tą lokį, prijaukino.

Pirmoji kongreso diena buvo pažintinė. Vyskupijos muziejus pakvietė susipažinti su šv. Konbiniano laikų eksponatais, vyskupijos istorija bei kultūra. Vakaro Mišparai šv. Jurgio (St. Georg) bažnyčioje buvo atliekami bizantinėmis apeigomis. Homiliją skelbė vysk. Wolfgang Bischof. Po Mišparų buvo pristatyta ikonų paroda iš Ukrainos. Menininkai Oleksandr Klymenko ir Sonia Atlantova pristatė savo darbus – ant karinės amunicijos dėžių tapytas ikonas.

Antroji kongreso diena buvo skirta suprasti tikėjimo ir bažnytiškumo krizei Europoje. Religijos sociologas prof. Detlef Pollack savo pranešime „Gyvenimas be Dievo? Tikėjimo ir Bažnyčios krizės Europoje priežastys“ pristatė krikščioniškojo tikėjimo situaciją įvairiose Europos kraštuose. Stabiliausia padėtis ir mažiausiai pokyčių patiria Portugalija. Daugiausia neigiamų pokyčių išgyvena Lenkija bei Vokietija. Sociologiškai vertinant tikėjimo pakilimas jaučiamas ortodoksiškuose kraštuose, nes daugiau gyventojų pripažįsta esantys ortodoksais. Tai susiję ir su tautinės bei religinės tapatybės sujungimu į viena.

Podiumo diskusijoje dalyvavo prof. Bojidar Andonov, ses. Lindita Spaqi ASP ir Marta Titaniec. Vyravo temos apie Bažnyčios pasitikėjimo sumažėjimą, žalos nešantį susitapatinimą su konkrečia politine jėga, fasadinę krikščionybę ir kt.

Prof. Jan Loffeld gvildeno temą apie ateities iššūkius ir perspektyvas krikščionybei Europoje. „Šiandieninis žmogus jaučia, kad jam Dievo nereikia, o religija reikalinga tiek, kiek atlieka kokią nors funkciją. Religija turi būti naudinga! – toks pagrindinis šiuolaikinės visuomenės postulatas. Toks požiūris į religiją iškreipia jos esmę, nes eliminuoja pagrindinį krikščionybės matmenį – meilę. Meilė ir santykiai tarp asmenų negali būti matuojami funkcionalumo ar naudingumo kategorijomis“. Nepaisant to, kad F. Nyčė paskelbė apie Dievo „mirtį“, Jis vistiek ir toliau egzistuoja netgi sekuliarizuotoje visuomenėje. Bažnyčia turi perspektyvą akcentuodama labiau pozityvų žmogaus stovį ir pilnatvišką antropologiją, kurioje netgi „nenaudingas“ susitikimas tarp asmenų turi neįkainojamą vertę.

Prof. Tomáš Petráček pristatė tikėjimo situaciją Čekijoje. Anot prelegento, tai labiausiai sekuliarizuotas kraštas, kuriame Bažnyčia neturi vienybės: egzistuoja kardinolo D. Dukos „bažnyčia“ ir kunigo T. Haliko „bažnyčia“. Tiek buvusių formų restauravimas tiek reformos atneš ir taip negausių tikinčiųjų praradimą. Šias aplinkybes reikia priimti kaip diasporos situaciją ir neprarasti vilties ieškant paveikių evangelizacijos formų.

Podiumo diskusijoje buvo nagrinėjamas gyvenimo prasmės klausimas, kuris Bažnyčioje yra per mažai artikuliuojamas. Dievas nėra pageidavimų aparatas, bet asmuo, todėl reikia apvalyti Dievo supratimą nuo maginių įsivaizdavimų. Anot K. Rahnerio, „kas sakosi Dievą pažįstąs, - tas Dievo dar nesuprato“.

Kongreso dalyviai galėjo pasirinkti jiems aktualią temą ir dalyvauti diskusijų grupėse. Jų buvo net šešios įvairiomis temomis: socialinis Bažnyčios veikimas ir ėjimas į pakraščius, bendrųjų namų – Dievo kūrinijos išsaugojimas, terapeutinė religingumo dimensija, Bažnyčia ir medijos, tylos ir kontempliacijos paieškos, jaunimo sielovados perspektyvos.

Eucharistijos šventimui Freisingo katedroje vadovavo Berlyno arkivyskupas Heiner Koch. Homilijoje jis kalbėjo apie viltį, kuri neapvilia. Kongreso dalyviai meldėsi prie šv. Korbiniano relikvijų.

Vakaro programą paįvairino teatralizuotas spektaklis ir diskusija tema „Kur šiandien yra Dievas?“. Jauna aktorė vaidino gimnazistę, kurios draugas susirgo nepagydoma liga ir mirė, o ji dėl to tapo pikta ant Dievo. Jos monologo turinys buvo aptarinėjamas scenoje sėdinčių teologų. Mirusio draugo paliktas laiškas atvėrė gimnazistei akis ir išgelbėjo nuo kaltinimų ir nusivylimo.

Antrąją kongreso dieną grupelių atstovai pristatė pagrindines mintis. Bažnyčios kronikos fondo vadovė Diana Adomaitienė krikščioniškos žiniasklaidos grupelės išvadas sutraukė į aštuonis punktus ir juos pristatė kongreso dalyviams:
- Viešpats Jėzus yra didžiausias Influenceris. Jis yra komunikacijos meistras. Bet mes esame problema! Dažnai neleidžiame Jam kalbėti per mus.
- Lyderiai turi atsakomybę. Vyskupai, kunigai ir katalikų žurnalistai turi pareigą dalytis Jėzaus Kristaus žinia. Jie bus atsakingi Dievui už sielas, kurias galėjo pasiekti, bet nepasiekė.
- Prekės ženklo kūrimas. Mane nustebino, kad tikintieji pradeda kurti savo prekės ženklus socialiniuose tinkluose. Tokiu atveju - profesionalumas yra būtinas.
- Pažinkite savo auditoriją. Įtaką Viešpaties vardu darantys asmenys pažindami savo auditoriją gali kurti aktualų turinį ir naudotis tinkama platforma.
- Bažnyčiai reikia būti visur. Ji turi būti visose pagrindinėse socialinės žiniasklaidos platformose. Taip pat ir LinkedIn.
- Patikimumas yra labai svarbus. Dirbkime su dirbtiniu intelektu, tačiau būkime atsakingi už turinį, kuriuo dalijamės.
- Istorijų pasakojimas yra labai paveikus. Turime gebėti pasakoti įtikinamas istorijas.
- Visų pirma skelbti tiesą - tai svarbiausia.

Popiežiškosios gyvybės akademijos prezidentas arkivysk. Vincenzo Paglia skaitė išsamų pranešimą apie krikščionybės ateitį globaliame pasaulyje. „Žmonija turi galią save ir kūriniją sunaikinti. Individualizmo virusas yra pavojingesnis už kovidą. Globalizacija be solidarumo ir atjautos yra pavojinga, nes kuria naują religiją – egolatriją – savęs kultą, savęs sudievinimą. Taikos priešingybė yra ne karas, bet egoizmas. Autoritarinės tendencijos grasina demokratinei sistemai. Broliškumas ir solidarumas – tai Bažnyčios siūlomos dovanos pasauliui. Visuomenė išmiršta neturėdama Evangelijos dvasios“.

Baigiamojoje diskusijoje apie Bažnyčios ir krikščionybės ateitį Europoje dalyvavo arkivysk. Gintaras Grušas, arkivysk. Heiner Koch, ses. Marie Pavlina Kašparová OP ir dr. Doris Reisinger. „Ar Berlynas – ateizmo sostinė?“ – retoriškai klausė arkivysk. H. Koch. „Nereikia Dievo nešti į Berlyną, nes Jis ten jau seniausiai yra; tereikia tik Jį atpažinti“. Berlyno gyventojai nepasisako nei už krikščionybę, nei prieš ją, nes jie krikščionybės nepažįsta. Bažnyčia siūlo pokalbius apie Dievą, į kuriuos ateina daug nekrikštytų asmenų. Arkivysk. G. Grušas pastebėjo, jog Europa labai keičiasi, o taip pat keičiasi ir Bažnyčia, kuri jau nebėra europocentriška, bet labiau – visuotinė, t. y. pasaulinė Bažnyčia. Ses. Marie kalbėjo apie moterų balsą Bažnyčioje, apie meno ir teologijos sąsajas. Dr. Doris įžvelgė nelygybę Bažnyčioje ir išreiškė viltį, kad ateities Bažnyčia bus struktūriškai kitokia. Tarp diskusijos dalyvių kilo nuoširdus pokalbis, kurio pagrindines mintis galima būtų sutraukti į šiuos teiginius: pagrindinis Bažnyčios turtas yra Dievas; nusilpusiai Bažnyčiai labiau reikia Dievo; Jėzus kovojo su blogiu ir jį nugalėjo, o Bažnyčia taip pat turi kovoti su blogiu, o ne jį slėpti; kiekviename krašte ir kiekvienoje kultūroje Bažnyčia turi kiek kitokį išorinį savo pavidalą, tačiau visiems yra bendra tai, kad Bažnyčiai visuomet reikia atsinaujinimo.

Baigiantis kongresui padėkos žodžius tarė Renovabis vadovas prof. Thomas Schwartz ir dvasinis Renovabis lydėtojas arkivysk. Heiner Koch. Jie iš anksto pakvietė į kitų metų tarptautinį Renovabis kongresą Berlyne.

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Algirdo Jurevičiaus, Mindaugo Šlausto, Dianos Adomaitienės